Svarbu įvardyti tai, kas dažnai nutylima: ne visiems šios šventės yra lengvos. Vienatvė per šventes ypač išryškėja dėl visuomenės kuriamo idealaus vaizdinio, kuris nepalieka vietos kitokioms patirtims. Tačiau buvimas vienam nereiškia nesėkmės ar socialinės atskirties. Kai kuriems žmonėms tai gali būti sąmoningas pasirinkimas – galimybė pailsėti, išvengti įtampos ir pasirūpinti savimi. Šventės nebūtinai turi vykti pagal tradicinį scenarijų, o ramus vakaras skirtas jaustis laimingam/ai/iems taip, kaip norisi.

Net jei esate atstumti šeimos - švenčių metu nebūtina liūrėdi. Neabejotinai dalis jūsų draugų rengia pasibuvimus savo namuose - visada galima paklausti ar galima prie jų prisijungti.

Ne ką mažiau sudėtingos Kalėdos gali būti tiems, kurie nėra atsiskleidę savo šeimai ar artimiesiems. Šeimos susibūrimai neretai tampa erdve, kurioje kyla klausimai apie asmeninį gyvenimą ar ateities planus. Tokiose situacijose svarbu prisiminti, kad atsiskleidimas nėra pareiga ir neturi nustatyto laiko. Kiekvienas žmogus pats sprendžia, kada ir kam yra saugu kalbėti apie savo tapatybę. Bandymas apsaugoti save nuo skausmingų ar nepatogių pokalbių nėra silpnumas – tai savisauga. Neutralūs atsakymai ar pokalbio nukreipimas į kitas temomas gali padėti išlaikyti ribas. Be to visada galima pasijutus nepatogiai nebetęsti buvimo su šeima ir sugalvoti galybę priežasčių kur nueiti atsipūsti ar net išvykti namo anksčiau, jei tai įmanoma.

Papildomą nerimą sukuria ir nuolatinis priminimas apie „laimingas poras“. Šventiniu laikotarpiu jis sustiprėja – tiek šeimos pokalbiuose, tiek socialiniuose tinkluose. Natūralu, kad tai gali kelti liūdesį ar jausmą, jog kažko gyvenime trūksta. Vis dėlto verta prisiminti, kad santykiai nėra žmogaus vertės matas. Meilė egzistuoja ne tik romantiškuose ryšiuose – ji gali pasireikšti draugystėje, bendruomenėje ar santykyje su pačiu savimi. Be to, viešai matoma laimė dažnai slepia sudėtingesnes realijas, apie kurias tiesiog nekalbama.

Šiuo laikotarpiu ypač svarbu leisti sau jausti tai, kas kyla natūraliai. Ne visi turi būti džiaugsmingi ar dėkingi vien todėl, kad tai šventės. Liūdesys, vienišumo jausmas ar nuovargis nereiškia, kad su žmogumi kažkas negerai. Kartais tai tiesiog signalas, jog reikia daugiau rūpintis savimi. Pokalbis su artimu draugu, bendruomenės nariu ar psichologu gali tapti svarbia atrama, ypač jei emocinis krūvis tampa per sunkiai pakeliamas.

Galų gale šventės gali būti ne apie lūkesčių pateisinimą, o apie pasirinkimą gyventi su savimi. Tai gali būti metas atsisakyti svetimų scenarijų ir primetamų šablonų, neskubėti ir pripažinti savo realybę tokią, kokia ji yra. Šventės praeina, o žmogus lieka – su savo patirtimis, keliu ir teise gyventi taip, kaip tik jis nori. Ir tai yra svarbiau už bet kokią tobulą šventinę nuotrauką.