Kodėl teiginys „tik biologinės moterys gali susilaukti vaikų“ yra diskriminacinis?
Balsavimas Europos Parlamente dėl kraštutinių pažiūrų politikų pasiūlytos pataisos, kad „tik biologinės moterys gali pastoti“, Lietuvoje sukėlė aštrias diskusijas. Kai kurie politikai, visuomenės veikėjai ir marginalinė žiniasklaida piktinosi, kad ši pataisa nebuvo priimta. GayLine.LT redakcija paaiškina, kodėl tokia formuluotė nėra priimtina ir kodėl ji pažeidžia dalies žmonių teises bei orumą.
Aut. Martynas Norbutas
Žmogaus teisių, lyčių įvairovės ir šiuolaikinės medicinos kontekste toks teiginys dažnai tampa ne moksliniu argumentu, o politiniu įrankiu, kuriuo siekiama atskirti ir sumenkinti tam tikras visuomenės grupes.
Tiesa, kad kai kurie žmonės gimsta su gimda ir kiaušidėmis, todėl gali pastoti ir išnešioti kūdikį. Tačiau vietoj neutralaus apibūdinimo „žmonės, galintys pastoti“ pasirenkant frazę „tik biologinės moterys“, sąmoningai atmetami translyčiai ir nebinarinės tapatybės asmenys. Kai kurie jų taip pat gali pastoti. Politinis jų ignoravimas tampa sisteminiu pažeminimu.
Tokios formuluotės žeidžia ir dalį moterų. Dėl medicininių priežasčių, nevaisingumo, amžiaus ar kitų veiksnių ne visos moterys gali pastoti ar išnešioti kūdikį. Jei moteriškumas siejamas tik su gebėjimu gimdyti, moterys yra nuvertinamos. Tada reprodukcija tampa matu, pagal kurį vertinama, kiek „tikra“ ar „pakankama“ yra moteris. Tačiau moters tapatybė nepriklauso nuo to, ar ji turi vaikų, ar gali jų susilaukti.
Žmogaus teisės remiasi principu, kad kiekvienas turi teisę į savo tapatybę ir orumą. Kai viešai teigiama, jog tik „biologinės moterys“ gali gimdyti, o visi kiti atvejai atmetami, tai jau ne diskusija apie biologiją. Tai bandymas apibrėžti, kas yra „tikra“ moteris ar „tikras“ vyras. Kraštutinių pažiūrų politikai dažnai sąmoningai supaprastina sudėtingus klausimus ir pateikia juos kaip juoda-balta pasirinkimą.
Medicinos ir visuomenės sveikatos srityse vis dažniau vartojamos neutralesnės sąvokos – „žmonės, galintys pastoti“ ar „asmenys su gimda“. Tai nėra bandymas „ištrinti moteris“, kaip kartais teigiama. Tai siekis kalbėti tiksliai ir įtraukiai, nežeminant kitų.
Pripažinti biologinius skirtumus galima ir kartu gerbti lytinės tapatybės įvairovę. Problema kyla tada, kai biologinis faktas pateikiamas taip, kad paneigtų kitų žmonių egzistavimą. Diskriminacija slypi ne pačiame reprodukcijos fakto paminėjime, o jo naudojime politiniams tikslams.
Visuomenė pati sprendžia, ar rinksis kalbą, kuri gerbia žmonių įvairovę, ar tokią, kuri kuria atskirtį. GayLine.LT kviečia rinktis pagarbą.
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti
