Matthew Shepardas buvo Vajomingo universiteto studentas. Jis domėjosi politika, tarptautiniais santykiais ir kalbomis. Artimieji jį prisimena kaip smalsų, draugišką ir pasauliu besidomintį jauną žmogų. 1998 metų spalį jo gyvenimas buvo brutaliai nutrauktas.

Spalio 7-osios naktį Matthew buvo pagrobtas dviejų vyrų, nuvežtas į atokią vietovę netoli Laramio miesto, sumuštas ir paliktas pririštas prie tvoros. Praėjus beveik aštuoniolikai valandų, jį aptiko pro šalį važiavęs dviratininkas. Matthew buvo nugabentas į ligoninę, tačiau dėl sunkių sužalojimų spalio 12 dieną mirė. Jam buvo vos 21 metai.

Nužudymas, tapęs visuomenės lūžio tašku

Matthew Shepardo mirtis sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio. Jo istorija tapo diskusijų apie homofobiją, smurtą ir LGBTQ+ žmonių saugumą centru. Nors JAV LGBTQ+ teisių judėjimas egzistavo jau kelis dešimtmečius, Matthew nužudymas paskatino visuomenės susirūpinimą neapykantos nusikaltimais.

Žmonės pradėjo kelti klausimą, ar galiojantys įstatymai pakankamai apsaugo asmenis, kurie tampa smurto aukomis dėl savo seksualinės orientacijos. 1998 metais JAV federaliniai įstatymai dar neužtikrino tokios apsaugos nuo seksualinės orientacijos motyvuotų neapykantos nusikaltimų.

Matthew nužudę asmenys buvo nuteisti už žmogžudystę, tačiau tuo metu jų nusikaltimas negalėjo būti persekiojamas pagal vėliau priimtą federalinį neapykantos nusikaltimų įstatymą.

Įstatymas, kuriam prireikė vienuolikos metų

2009 metų spalio 28 dieną tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė Matthew Shepardo ir Jameso Byrdo jaunesniojo neapykantos nusikaltimų prevencijos įstatymą. Šis teisės aktas reikšmingai išplėtė federalinės teisėsaugos galimybes tirti ir persekioti neapykantos motyvuotus smurtinius nusikaltimus.

Įstatymas papildė federalinę apsaugą nuo nusikaltimų, padarytų dėl žmogaus seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties ar negalios. Tačiau tokiai federalinei atsakomybei taikomos įstatyme numatytos sąlygos, įskaitant tam tikrus ryšio su tarpvalstybine prekyba ar federaline jurisdikcija reikalavimus.

Tai nebuvo absoliutus visų neapykantos apraiškų draudimas. Įstatymas pirmiausia skirtas konkrečioms smurtinėms veikoms ir jų tyrimui. Jis taip pat suteikė papildomų galimybių federalinėms institucijoms bendradarbiauti su valstijų ir vietos teisėsauga.

Įstatymo pavadinime minimas ir Jamesas Byrdas jaunesnysis – juodaodis vyras, 1998 metais nužudytas Teksase per rasistinio smurto išpuolį. Taip įstatymas sujungė dviejų skirtingų, tačiau neapykantos motyvuotų nusikaltimų aukų atminimą.

Ar per 28 metus situacija pasikeitė?

Teisinės apsaugos stiprėjimas nereiškia, kad neapykantos nusikaltimai išnyko. JAV Federalinis tyrimų biuras 2026 metų rugpjūtį paskelbė naujausią 2025 metų nusikalstamumo statistiką. Teisėsaugos institucijos pranešė apie 10 881 neapykantos motyvuotą nusikalstamą incidentą.

Šie duomenys apima įvairias neapykantos formas – dėl rasės, etninės kilmės, religijos, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir kitų požymių. Todėl šio skaičiaus negalima laikyti vien LGBTQ+ žmonių patirtų nusikaltimų statistika. 

Nors Matthew Shepardas buvo nužudytas Jungtinėse Amerikos Valstijose, jo istorija aktuali ir Europos LGBTQ+ bendruomenei. Smurtas dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės nėra vienos valstybės problema.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2024 metais paskelbta LGBTQ+ žmonių apklausa atskleidė, kad 13 proc. respondentų per penkerius metus iki apklausos buvo patyrę fizinį ar seksualinį išpuolį. Daugiau kaip pusė apklaustųjų nurodė per ankstesnius metus patyrę priekabiavimą.

Kodėl svarbu prisiminti ne tik tragediją?

Matthew buvo žmogus, turėjęs savo gyvenimą, pomėgius, svajones ir ateities planus. Jo mirtis neturėtų užgožti to, kas jis buvo. Todėl Matthew Shepardo fondas siekia skatinti pagarbą, empatiją ir supratimą tarp skirtingų visuomenės grupių.

Matthew Shepardo nužudymas primena, kad neapykantos nusikaltimai neatsiranda tuščioje vietoje. Priešiškumas gali būti skatinamas stereotipų, menkinančios kalbos, diskriminacijos ir įsitikinimo, kad tam tikri žmonės yra mažiau vertingi už kitus.

Tai nereiškia, kad kiekvienas nepagarbus pasisakymas neišvengiamai virsta fiziniu smurtu. Tačiau visuomenės tolerancija diskriminacijai gali silpninti žmonių saugumo jausmą ir apsunkinti galimybes kreiptis pagalbos. Dėl šios priežasties svarbu ne tik tirti jau įvykusius nusikaltimus, bet ir kurti aplinką, kurioje žmogaus orumas būtų gerbiamas nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

Praėjus 28 metams nuo Matthew Shepardo mirties, jo istorija tebėra aktuali. Ji primena, kad deja žmogaus teisių pažanga dažnai pasiekiama po skaudžių įvykių, tačiau visuomenės tikslas turėtų būti užkirsti kelią tragedijoms, o ne pradėti veikti tik joms įvykus.