Ankstesnis įstatymas buvo priimtas 2021 metais, Viktoro Orbáno vyriausybės valdymo metu. Formali jo paskirtis – vaikų apsauga, tačiau LGBTQ+ žmogaus teisių organizacijos kritikavo nuostatas, kuriomis informacija apie tos pačios lyties santykius bei lyties tapatybę buvo prilyginama nepilnamečiams netinkamam turiniui.

Ribojimai paveikė žiniasklaidą, mokyklas, knygų prekybą ir kitą informacijos sklaidą. Kritikai pabrėžė, kad seksualinė orientacija savaime nėra žalingas turinys ir kad toks reguliavimas gali skatinti diskriminaciją.

2026 metų balandžio 21 dieną Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-769/22 nagrinėjo šias nuostatas. Teismo sprendimas tapo svarbiu teisiniu atskaitos tašku vertinant vaikų apsaugos ir pagrindinių teisių santykį. ES teisinė sistema leidžia valstybėms imtis proporcingų priemonių nepilnamečiams apsaugoti, tačiau jos neturi nepagrįstai diskriminuoti žmonių pagal seksualinę orientaciją ar lyties tapatybę.

2026 metų rudenį Vengrijos parlamentas pakeitė dalį ankstesnių ribojimų. Po pavasarį įvykusių politinių permainų šalis pradėjo naują santykių su Europos Sąjungos institucijomis etapą. Pakeitimuose atsisakoma kai kurių specialių ribojimų LGBTQ+ tematikos turiniui ir remiamasi bendresniais nepilnamečių apsaugos principais.

Tačiau teisių gynėjai pabrėžia, kad šis sprendimas nepašalina visų problemų. Klausimai dėl translyčių žmonių teisinio pripažinimo, tos pačios lyties porų šeimos teisių ir renginių laisvės lieka aktualūs. Viena įstatymo pataisa nereiškia visiškos lygybės.

Pokyčiai Vengrijoje primena, kad ilgai galioję žmogaus teises ribojantys įstatymai gali būti peržiūrimi pasikeitus valdžiai ir turint politinės valios gerbti žmogaus teises ir demokratiją. Vis dėlto tikrasis naujų taisyklių poveikis paaiškės iš jų taikymo mokyklose, kultūros institucijose ir kasdieniame gyvenime.