Lyčių lygybė Europoje: Lietuva per metus patyrė vieną didžiausių nuosmukių
Naujausias Europos lyčių lygybės indeksas atskleidžia nevienareikšmę situaciją: nors Europos Sąjunga pamažu juda didesnės lygybės link, pažanga lėtėja, o Lietuvos rezultatai per pastaruosius metus blogėjo labiausiai visoje bendrijoje. Didžiausių iššūkių kelia moterų atstovavimas priimant sprendimus ir vis dar netolygus šeimos bei profesinių pareigų pasidalijimas.
Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) paskelbė 2026 m. Lyčių lygybės indeksą. Šių metų tyrimas ne tik įvertina moterų ir vyrų lygybės pažangą Europos Sąjungos valstybėse, bet ir išsamiai analizuoja vieną svarbiausių jos veiksnių – tėvystės atostogų politiką, jų prieinamumą ir pareigų pasidalijimą tarp abiejų tėvų.
Lietuvai šių metų rezultatai siunčia dvejopą žinią. Per pastaruosius šešerius metus šalis padarė pastebimą pažangą, ypač ekonominių išteklių ir švietimo srityse. Vis dėlto per pastaruosius metus Lietuvos padėtis prastėjo.
Pastarųjų metų rezultatai kelia nerimą
2026 m. Lietuvos lyčių lygybės indekso rezultatas siekia maždaug 59,6 balo iš 100. Tai mažiau už Europos Sąjungos vidurkį, kuris šiemet sudaro 64,5 balo.
Pagal bendrą indeksą Lietuva užima 18-ąją vietą tarp 27 ES valstybių narių. Per pastaruosius metus šalies rezultatas sumažėjo 1,5 balo – tai didžiausias nuosmukis visoje Europos Sąjungoje.
Tačiau vertinant ilgesnį laikotarpį situacija atrodo gerokai pozityviau. Nuo 2020 m. Lietuvos rezultatas padidėjo maždaug 7 balais. Be to, Lietuva patenka į valstybių grupę, kuri ne tik gerina savo lyčių lygybės rodiklius, bet ir mažina atotrūkį nuo ES vidurkio.
Kur Lietuvai sekasi geriausiai?
Vertinant atskiras indekso sritis, Lietuvos rezultatai labai skiriasi. Stipriausia šalies sritis yra ekonominiai ištekliai, o didžiausias iššūkis – moterų atstovavimas priimant sprendimus.
2026 m. Lietuvos rezultatai pagal šešias vertinamas sritis:
| Sritis | Lietuvos rezultatas |
|---|---|
| Darbas | 75,5 |
| Pinigai ir ekonominiai ištekliai | 82,2 |
| Žinios ir švietimas | 49,8 |
| Laikas ir priežiūros pareigos | 63,3 |
| Galia ir sprendimų priėmimas | 28,7 |
| Sveikata | 80,8 |
Ekonominių išteklių srityje Lietuva pasiekė 82,2 balo. Nuo 2020 m. šis rezultatas pagerėjo 8,7 balo – tai didžiausias Lietuvos pokytis tarp visų indekso sričių. Jis rodo gerėjančią moterų ir vyrų ekonominę padėtį bei galimybes naudotis finansiniais ištekliais.
Darbo srityje Lietuvos rezultatas siekia 75,5 balo. Tai gana stiprus rodiklis, rodantis aukštą moterų dalyvavimą darbo rinkoje, tačiau vien užimtumo galimybės neatskleidžia visos situacijos. Svarbu ir darbo kokybė, karjeros galimybės, profesinė segregacija bei galimybė derinti profesinį gyvenimą su šeimos priežiūra.
Švietimo srityje Lietuva surinko 49,8 balo. Nors nuo 2020 m. rezultatas padidėjo 4,4 balo, ši sritis išlieka viena silpniausių. Tai rodo, kad moterų ir vyrų pasirinkimai švietimo sistemoje vis dar skiriasi, o šie skirtumai vėliau atsispindi ir darbo rinkoje.
Ypač didelį susirūpinimą kelia sprendimų priėmimo sritis. Čia Lietuva surinko vos 28,7 balo. Nors nuo 2020 m. rezultatas pagerėjo 11,2 balo, per pastaruosius metus jis sumažėjo net 5,9 balo. Būtent šis pablogėjimas yra vienas svarbiausių veiksnių, paaiškinančių bendro Lietuvos indekso smukimą.
Kitaip tariant, Lietuvoje moterų ekonominė padėtis gerėja, tačiau jų galimybės dalyvauti priimant svarbiausius politinius, ekonominius ir visuomeninius sprendimus vis dar yra gerokai ribotesnės.
Sveikatos srityje Lietuvos rezultatas siekia 80,8 balo, o laiko ir priežiūros pareigų srityje – 63,3 balo. Pastaroji sritis ypač svarbi vertinant neapmokamą darbą namuose, vaikų priežiūrą ir galimybes turėti laiko profesiniam bei asmeniniam gyvenimui.
Europa: pažanga vyksta, tačiau jos tempas lėtėja
2026 m. Europos Sąjungos lyčių lygybės indekso vidurkis siekia 64,5 balo iš 100. Per metus jis padidėjo vos 0,9 balo, o nuo 2020 m. – 5,6 balo. Tai rodo, kad lyčių lygybė Europoje gerėja, tačiau pokyčiai vyksta lėtai. Vis dar išlieka didelis atotrūkis tarp dabartinės situacijos ir visiškos lyčių lygybės.
Šių metų tyrimas atskleidė ir istorinį pokytį: pirmą kartą nuo 2013 m. aukščiausią vietą indekse užėmė ne Švedija, o Prancūzija. Prancūzija surinko 74,8 balo, Švedija – 73,6, Danija – 73,0, o Ispanija – 72,6 balo.
Priešingoje reitingo pusėje atsidūrė Kipras (46,7), Vengrija (53,6) ir Čekija (54,3). Vis dėlto svarbu pažymėti, kad nė viena valstybė negali būti laikoma pasiekusia visišką lyčių lygybę. Net ir pirmaujančiose šalyse išlieka skirtumų darbo užmokesčio, priežiūros pareigų ir profesinių galimybių srityse.
EIGE taip pat pažymi, kad per pastarąjį dešimtmetį ES valstybės pamažu artėjo viena prie kitos pagal lyčių lygybės rezultatus. Vidutinis metinis valstybių konvergencijos tempas siekė 16 proc. Lietuva priskiriama prie šalių, kurios ne tik gerino savo rodiklius, bet ir mažino atotrūkį nuo ES vidurkio.
Moterų ekonominė padėtis: atlyginimų skirtumai išlieka
Vienas svarbiausių tyrimo akcentų – lyčių ekonominės nelygybės pasekmės, kurios kaupiasi visą gyvenimą. EIGE duomenimis, Europos Sąjungoje moterų metinės pajamos vidutiniškai sudaro tik 80 proc. vyrų metinių pajamų. Be to, vyrai uždirba 47 proc. daugiau nei jų partnerės.
Šie skirtumai nėra vien darbo užmokesčio klausimas. Mažesnės pajamos reiškia mažesnes galimybes kaupti santaupas, investuoti, užsitikrinti finansinį savarankiškumą ir sukaupti didesnę pensiją. Atitinkamai ES vyrų ir moterų pensijų skirtumas siekia 24 proc.
Ypač pažeidžiamos yra vienos gyvenančios moterys, vienišos motinos, vyresnio amžiaus moterys ir mažesnes pajamas gaunančios gyventojos. Tyrimas atskleidžia, kad net ir dirbančios vienišos motinos dažniau patiria skurdo riziką nei vieniši tėvai. Skurdo rizika tarp dirbančių vienišų motinų siekia 22 proc., o tarp vienišų tėvų – 19 proc.
Tai rodo, kad vien galimybės dirbti nepakanka. Reikalingos sąlygos, kurios leistų derinti darbą, vaikų priežiūrą ir finansinį savarankiškumą.
Neapmokamas darbas namuose
Ypatingą dėmesį šių metų tyrimas skiria laiko pasidalijimui tarp moterų ir vyrų. ES duomenimis, net 41 proc. moterų, palyginti su 20 proc. vyrų, vaikų priežiūrai skiria daugiau nei 35 valandas per savaitę. Tai reiškia, kad daugiau nei dviem iš penkių moterų tenka itin didelė vaikų priežiūros našta, o tarp vyrų tokią naštą patiria tik kas penktas.
Tokie skirtumai turi tiesioginių pasekmių moterų profesiniam gyvenimui. Dėl priežiūros pareigų moterys dažniau dirba ne visą darbo dieną, atsisako karjeros galimybių arba ilgesniam laikui pasitraukia iš darbo rinkos.
Tyrimo duomenimis, tarp porų, auginančių vaikus, moterų ir vyrų užimtumo, perskaičiuoto pagal visą darbo laiką, skirtumas siekia net 24 procentinius punktus. Tarp vaikų neturinčių porų šis skirtumas yra tik 5 procentiniai punktai. Šis palyginimas aiškiai parodo, kad vaikų gimimas vis dar reikšmingai keičia moterų ir vyrų galimybes darbo rinkoje.
Įdomus pavyzdys – Danija. Tai vienintelė ES valstybė, kurioje nenustatytas lyčių skirtumas intensyvios vaikų priežiūros srityje. Daugiau nei 35 valandas per savaitę vaikų priežiūrai skiria maždaug penktadalis tiek moterų, tiek vyrų.
Tėvystės atostogos – viena svarbiausių temų
2026 m. Lyčių lygybės indeksas išsamiai nagrinėja tėvystės atostogų sistemas ir jų poveikį moterų bei vyrų lygybei. EIGE pabrėžia, kad vien įstatymuose įtvirtinta teisė į atostogas dar nereiškia, jog abu tėvai jomis iš tikrųjų naudojasi.
Europos Sąjungos darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva įpareigoja valstybes suteikti kiekvienam iš tėvų bent keturis mėnesius vaiko priežiūros atostogų, iš kurių bent du mėnesiai negali būti perduodami kitam iš tėvų. Šis laikotarpis turi būti apmokamas tinkamu lygiu.
Tačiau praktika išlieka nevienoda. ES mastu moterys sudaro 74 proc. viešai administruojamų vaiko priežiūros išmokų gavėjų, o vyrai – tik 26 proc. Tai rodo, kad didžioji dalis vaikų priežiūros atsakomybės vis dar tenka moterims.
Tyrimo autoriai išskiria tris pagrindines sąlygas, kurios skatina vyrus aktyviau naudotis tėvystės atostogomis:
-
Pakankamas išmokų dydis, leidžiantis šeimai išvengti didelio pajamų sumažėjimo.
-
Neperleidžiama atostogų dalis, kurią gali panaudoti tik konkretus iš tėvų.
-
Lankstus atostogų organizavimas, leidžiantis derinti vaiko priežiūrą ir profesinį gyvenimą.
Tyrimo duomenimis, kai tėvystės atostogos yra tinkamai apmokamos ir jų dalis rezervuojama tėvams, vyrų dalyvavimas vaikų priežiūroje didėja.
Vienas iš pavyzdžių – Švedija. 1995 m. šioje šalyje tėvams buvo rezervuotos keturios atostogų savaitės, apmokamos 75–80 proc. buvusių pajamų. Po reformos vyrų, besinaudojančių tėvystės atostogomis, dalis išaugo nuo 3 iki 60 proc. Tai rodo, kad socialinės politikos pokyčiai gali turėti labai apčiuopiamą poveikį šeimų elgsenai.
Dosnesnės vaiko priežiūros atostogos
Lietuvos vaiko priežiūros atostogų sistema pasižymi gana ilga galima atostogų trukme. EIGE tyrime nurodoma, kad šeimai suteikiama iki 36 mėnesių vaiko priežiūros atostogų, o išmokos mokamos iki 24 mėnesių. Tyrime išskiriamos dvi pagrindinės išmokų trukmės alternatyvos – 18 ir 24 mėnesiai.
Lietuvos sistema yra susieta su ankstesnėmis apdraustojo asmens pajamomis. EIGE pažymi, kad dėl išmokų apskaičiavimo pagal neto draudžiamąsias pajamas ir jų apmokestinimo ypatumų faktinis pajamų pakeitimo lygis yra gana aukštas: pasirinkus 18 mėnesių variantą, jis siekia apie 77 proc. ankstesnių neto pajamų, o pasirinkus 24 mėnesių variantą – apie 58 proc. pirmuoju laikotarpiu ir 38 proc. vėliau. Tai svarbus Lietuvos sistemos privalumas, nes pakankamas išmokų dydis gali padėti abiem tėvams aktyviau dalyvauti vaiko priežiūroje.
Vis dėlto ilgesnės atostogos savaime neužtikrina lygesnio jų pasidalijimo. Jeigu šeimoje vienas iš tėvų uždirba daugiau, jo pasitraukimas iš darbo gali reikšti didesnius finansinius nuostolius. Tokiu atveju dažniau atostogas pasirenka mažiau uždirbantis šeimos narys – neretai moteris.
Tyrimas taip pat atskleidžia, kad teisė į atostogas ir teisė gauti išmoką nėra tas pats. Tėvų galimybės pasinaudoti išmokomis priklauso nuo ankstesnės darbo patirties ir socialinio draudimo sąlygų. Dėl to savarankiškai dirbantys, nestandartinėmis sąlygomis dirbantys ar trumpesnę darbo istoriją turintys žmonės gali susidurti su papildomomis kliūtimis.
Problema – vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas
Lietuva 2023–2025 m. palaipsniui įtvirtino universalią teisę į ankstyvojo ugdymo ir priežiūros vietą: nuo ketverių metų 2023 m., nuo trejų metų 2024 m. ir nuo dvejų metų 2025 m. Tačiau formali teisė ne visada reiškia, kad šeima iš tikrųjų gauna vietą reikiamu laiku ir tinkamoje vietoje. EIGE atkreipia dėmesį į regioninius skirtumus, ypač tarp miesto ir kaimo vietovių.
Lietuvoje taip pat taikomas dalinis vaikų priežiūros išlaidų kompensavimas: finansuojamos 20 valandų per savaitę, o papildomos valandos iš dalies subsidijuojamos. Taigi, nors Lietuva yra padariusi reikšmingų žingsnių plėsdama vaikų priežiūros paslaugas, jų prieinamumas, darbo laikas ir regioninis pasiskirstymas išlieka svarbūs klausimai.
Sprendimų priėmimas – silpniausia Europos sritis
Nors moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir ekonominiame gyvenime didėja, jų atstovavimas aukščiausiuose sprendimų priėmimo lygmenyse vis dar nepakankamas.
ES sprendimų priėmimo srities indeksas siekia vos 42,9 balo. Tai žemiausias rezultatas tarp visų šešių indekso sričių. Kita vertus, ši sritis nuo 2020 m. pagerėjo net 13,1 balo – daugiau nei bet kuri kita.
Didžiausią pažangą lėmė didesnis moterų atstovavimas ekonominėse ir socialinėse institucijose, įmonių valdybose ir įvairiose organizacijose.
Prancūzijos pavyzdys šiemet ypač iškalbingas. Šalis į pirmąją indekso vietą pakilo daugiausia dėl reikšmingo – devynių balų – pagerėjimo sprendimų priėmimo srityje.
Tačiau Lietuvai ši sritis išlieka viena didžiausių problemų. Nepaisant ilgalaikės pažangos, pastarųjų metų nuosmukis rodo, kad pasiekti rezultatai nėra savaime garantuoti.
EIGE taip pat atkreipia dėmesį, kad politinėse institucijose dažnai nėra tinkamų sąlygų derinti pareigas ir šeimos gyvenimą. Dauguma nacionalinių parlamentų narių ir Europos Parlamento narių neturi galimybės pasinaudoti įprastomis šeimos atostogomis, todėl politinė veikla gali tapti papildoma kliūtimi žmonėms, turintiems priežiūros įsipareigojimų.
Sveikata ir smurtas: sritys, kuriose išlieka rimtų problemų
Sveikatos srityje ES rezultatas siekia 86,4 balo. Tai aukščiausias rodiklis tarp visų šešių indekso sričių. Vis dėlto aukštas bendras rezultatas neturėtų užgožti išliekančių skirtumų. Moterys gyvena ilgiau nei vyrai, tačiau dažniau susiduria su sveikatos problemomis.
Sulaukusios 65 metų moterys gali tikėtis, kad gera sveikata pasižymės maždaug 48 proc. likusių gyvenimo metų, o vyrai – 54 proc. Moterys taip pat rečiau nei vyrai savo sveikatą vertina kaip gerą arba labai gerą. Ypač pažeidžiamos vienos gyvenančios moterys ir žemesnį išsilavinimą turinčios gyventojos.
Atskiras tyrimo dėmesys skiriamas smurtui prieš moteris. Šioje srityje ES rezultatas siekia vos 31,9 balo.- EIGE pažymi, kad turimi duomenys atskleidžia tik dalį problemos masto. Beveik kas trečia fizinį ir (arba) seksualinį smurtą patyrusi moteris nurodė, kad smurtą patyrė iš daugiau nei vienos kategorijos smurtautojų.
Tyrimo autoriai taip pat pabrėžia ekonominio savarankiškumo svarbą. Tinkamai apmokamos vaiko priežiūros atostogos gali sumažinti moterų finansinę priklausomybę nuo partnerių ir tapti viena iš apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonių.
Tikroji lygybė turi būti matoma kasdieniame gyvenime
Pristatydama šių metų indekso rezultatus, už lygybę, pasirengimą krizėms ir krizių valdymą atsakinga Europos Komisijos narė Hadja Lahbib pabrėžė, kad teisės aktų priėmimas yra tik pirmasis žingsnis.
„Šių metų Lyčių lygybės indeksas siunčia aiškią žinią: kai Europa imasi veiksmų dėl lygybės, žmonių gyvenimai keičiasi, ir jie gali keistis greitai“, – sakė Europos Komisijos narė.
Ji pridūrė: „Tačiau įstatymų priėmimas yra tik pradžia. Tikroji lygybė atsispindi atlyginimo lapelyje, kai moteris uždirba tiek pat, kiek jos kolega vyras. Ji atsispindi namuose, kai tėvas pasinaudoja vaiko priežiūros atostogomis ir dalyvauja maudant vaiką, o ne tik gulant miegoti. Tokios Europos noriu kiekvienai moteriai ir kiekvienam vyrui, kad ir kur jie gyventų.“
EIGE tyrimas pabrėžia, kad lyčių lygybė yra svarbi ne tik teisingesnei visuomenei kurti, bet ir Europos ekonominiam konkurencingumui didinti.
Instituto skaičiavimais, visapusiškas lyčių nelygybės mažinimas iki 2050 m. galėtų padidinti ES bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui 6,1–9,6 proc. Tai atitiktų 1,95–3,15 trln. eurų papildomos ekonominės vertės ir galėtų padėti sukurti 10,5 mln. papildomų darbo vietų.
Šie skaičiai rodo, kad moterų galimybių išnaudojimas, vienodesnis priežiūros pareigų pasidalijimas ir lygesnis dalyvavimas priimant sprendimus turi tiesioginę ekonominę naudą.
Tyrimą galima rasti ČIA.
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti
