teisingumo ministerija

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, paliko galioti nepakeistą Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėjos yra partnerės, ir Lietuvos Respublika įpareigota įregistruoti jų partnerystę.

Kelios dešimtys nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimą, Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą, ragindami imtis sisteminių priemonių, kurios sustiprintų neapykantos nusikaltimų prevenciją, užtikrintų veiksmingesnę nukentėjusiųjų apsaugą ir didintų valstybės atsakomybę reaguojant į tokius nusikaltimus. Viešą kreipimąsi paskatino Visagine įvykdytas vienas žiauriausių pastarųjų metų neapykantos nusikaltimų prieš homoseksualų, negalią turintį asmenį.

Žmogaus teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamos neskirti Ritos Tamašunienės į teisingumo ministrės pareigas. Organizacijų teigimu, jų kreipimasis nėra susijęs su politinėmis diskusijomis dėl partnerystės instituto – jis grindžiamas teisės viršenybės, Konstitucijos laikymosi ir pagarbos teismų sprendimams principais.

Pastarosiomis savaitėmis dalis kraštutinės dešinės politikų bando sukurti įspūdį, kad ginčas dėl partnerystės registravimo yra tiesiog skirtingų nuomonių susidūrimas. Esą vieni mano vienaip, kiti – kitaip, todėl valstybės institucijos gali rinktis, kurių teismų sprendimų laikytis, o kurių – ne.

Nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ partijų pirmininkus, ragindamos neskirti Ritos Tamašunienės Teisingumo ministre.

Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA) organizuoja protesto akciją. Visi norintieji prie ministerijos pastato galės palikti rožinius trikampius – simbolius, kuriuo nacistinėje Vokietijoje koncentracijos stovyklose buvo žymimi homoseksualūs žmonės. Pasak akcijos organizatorių, šis ženklas reprezentuoja ministrės Ritos Tamašunienės vadovaujamos ministerijos požiūrį į LGBTQ+ teises.

Nors Teisingumo ministerija jau apskundė keturis teismų sprendimus, kuriais Lietuva įpareigojama įregistruoti partnerystę – dalis sprendimų jau įsiteisėjo ir negali būti peržiūrimi. Ministerija paskelbė konkrečius skaičius kiek partnerysčių jau įregistruota ir kiek šeimų dar laukia teismų sprendimų.

Ketvirtadienį ryte Žinių radijo laidoje „Pozicija“ premjerė Inga Ruginienė buvo paprašyta įvertinti Teisingumo ministerijos sprendimą pasipriešinti Konstitucinio Teismo sprendimui ir ginčyti žemesnės instancijos teismo nutartį, kuri įpareigoja įregistruoti dviejų žmonių partnerystę. Inga Ruginienė sako, kad tai tik „noras pasitikrinti“.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai priklausanti Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė žiniasklaidai sako, kad ministerija apskundė vieną teismo sprendimą, kuriuo Lietuva įpareigota įregistruoti dviejų žmonių partnerystę. Nors galimybę registruoti savo santykius teismo keliu numatė Konstitucinis Teismas – politikė sako, kad to neketina paisyti. Taigi pati Teisingumo ministerija pradeda griauti demokratijos pagrindus.

Teisingumo ministrė sako, kad ne jos ministerija, o Seimo nariai parengė naują partnerystę įteisinantį tesisės aktų projektą, skelbia Elta. Taip politikė siekia atsiriboti nuo pataisų, kurias iš tiesų ruošė būtent Teisingumo ministerijos specialistai.

Seimo Žmogaus teisių komiteto narys, socialdemokratas Laurynas Šedvydis kritiškai atsiliepė apie Teisingumo viceministrės išsakytas mintis tarptautinėje konferencijoje Madride. Skaitydama pranešimą politikė kaltino moteris savanaudiškumu, aiškino, jog religija padeda kurti didesnes šeimas.

Kontraversiška veikla pasižymėjusi Teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė neseniai Madride skaitė pranešimą tarptautinėje konferencijoje „Motinystės krizė: kai ateitis negimsta”. GayLine.LT redakcija pasidomėjo šio pasisakymo turiniu. Paaiškėjo, kad aukštas pareigas Lietuvoje užimanti pareigūnė kritikavo vaikų neturinčias moteris ir aiškino apie būtinybę kasdieniame gyvenime vadovautis religija.

Teismai ir toliau įpareigoja Lietuvą užregistruoti dviejų asmenų sudarytas partnerystes. Nors nėra suteikiamas laikas tai padaryti ir sprendimai turi būti atlikti nedelsiant – deja mūsų šalis to nedaro ir teisinasi, kad tam nėra pritaikytos informacinės sistemos. Už šiuos darbus atsakinga Teisingumo ministrė informavo, kad sistema pradės veikti kitais metais.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė ne kartą viešai neigė Konstitucinę šeimos sampratą aiškindama, kad ji gali būti tik tarp skirtingų lyčių atstovų. Tai kartoja ir „valstiečių“ deleguota viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Šiuos pasisakymus įvertino ir socialdemokratas Laurynas Šedvydis.

Teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei pviešai prabilus, kad ji palaiko ne socialdemokratų iniciatyvą įteisinti partnerystę, o Artimo ryšio projektą – buvęs Konstitucinio Teismo primininkas sako, kad jis neturi ateities. Europos Parlamento nario teigimu, minėtas įstatymas neturėtų ilgalaikių pasekmių tos pačios lyties poroms.

„Kartais viena politikės frazė interviu pasako daugiau apie valstybės būklę nei šimtai programinių dokumentų“, - sako Jarmo.net redaktorius Jonas Valaitis, vertindamas trečiadienį LRT publikuotą interviu su Teisingumo ministre.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė duodama interviu LRT patvirtinimo, kad teismo sprendimais nurodymai Lietuvai registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystes galėtų prasidėti tik kitų metų pabaigoje. Esą reikia atlikti viešuosius pirkimus sistemos pakeitimams užtikrinti.

Laurynas Šedvydis pranešė, kad teiks buvusio teisingumo ministro rengtą partnerystės registravimo tvarką numatantį įstatymo projektą. Dabartinė ministrė to daryti neketina.

Žmogaus teisių aktyvistas Marius Samavičius teigia, kad dokumentai ir institucijų išvados atskleidžia, kad naujoji Teisingumo viceministrė anksčiau skleidė homofobinius teiginius, pripažintus pažeidžiančiais įstatymus. GayLine.LT dalijasi Mariaus tekstu.

Žmogaus teisių srityje veikiančios organizacijos kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingą Ruginienę, ragindamos iš Teisingumo ministerijos perimti dalies žmogaus teisių klausimų sprendimą. Nevyriausybininkai sako esantys sunerimę, kad dabartinė ministerijos politinė vadovybė nevykdys teismų sprendimų bei sabotuos ES direktyvos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje perkėlimą, taip pat nepaisys religijos ir valstybės atskyrimo principo, įtvirtinto Konstitucijoje.