Istorikė: „maršistų“ siekis sugražinti neopatriarchalinę sovietinę šeimą

Skaitymo laikas
1 minute
Perskaityta

Istorikė: „maršistų“ siekis sugražinti neopatriarchalinę sovietinę šeimą

Ant, 04/18/2023 - 12:07
Kategorija:
0 komentarų

Istorikės, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narės, knygos „Neplanuotas gyvenimas: šeima sovietmečio Lietuvoje“ autorės Dalia Leinartė pastebi, jog garsiai apie tradicinę šeimą kalbantys žmonės mūsų šalyje nori apsaugoti tai, kas buvo sukurta sovietmečiu. O būtent - iškreiptą šeimos ir jos narių visuomeninės veiklos modelį, kuriame išnaudojamos moterys.

„Kai mes girdime tuos „maršistus“, kurie sako „mes už tradicinę šeimą, prašom grąžinti tradicinę šeimą“, (...) jie kalba ne apie tą 19 amžiaus tradicinę šeimą – (...) jie nori sugrąžinti neopatriarchalinę sovietinę šeimą, kuri yra žymiai labiau iškraipyta ir žymiai daugiau neigiamai atsiliepianti moterims negu ta 19 a. tradicinė šeima. Jie nori to sovietinio nenormalumo“, - LRT laidoje „72 atspalviai“ pasakojo istorikė.

Ji prisiminė, kad po 1940 metų įvyko esminiai lūžiai. Vėliau įtvirtintas neopatriarchalis modelis, kurią „sudaro tėvas, mama ir du vaikai“. Dalia Leinartė sako, kad sovietmečiu buvo dedamos pastangos ištraukti moterį iš šeimos ir panaudoti jos darbo jėgą mokant gerokai mažesnį atlyginimus nei vyrams arba net nesiūlant jokio atlygio - pvz. darbai kolūkio laukuose. Tiesa, namų ruošos darbai ir vaikų priežiūra niekur nedingo.

„Sovietai įtvirtino neopatriarchalinę visuomenę, kurioje vyrai, kaip ir 19 amžiuje, jie buvo šeimos galva. Jie buvo visuomenės varomoji jėga. Šeimoje buvo įtvirtinti tam tikri vaidmenys: moteris užsiima namų ūkio darbais, buitimi, vaiko priežiūra, valgio gaminimu, o vyras yra tas medžiotojas, ūkio išlaikytojas, pinigų parnešėjas“, - pasakoja Dalia. - „Tik dabar pagal tų pačių sovietų įstatymus visi išeina dirbti. Ne visi jau gyvena kaime. Ne visi jau turi tuos vyriškus ūkio darbus ir moteriškus ūkio darbus“.

Žmonės kėlėsi gyventi į miestus, juose abiems tėvams reikėjo dirbti, darželių trūko. Vaikai neretai buvo vežami seneliams į kaimą - o tai neabejotinai veikė ir tėvų bei vaikų santykius.

„Tuokiamasi buvo vis jaunesnio amžiaus ir jau apie 1980 metus iš esmės santuoką sudarė, mūsų požiūriu, paaugliai. Daugelis jaunų merginų laukėsi“, - laidoje „72 atspalviai“ sako istorikė. - „Ta vykdyta šeimos politika iškreipė mūsų santykius. Aš nesakau, kad nebuvo laimingų porų. (...) Šeimos politika paveikė blogąja prasme romantinius santykius, tėvų ir vaikų santykius“.

Kalbėdama apie šeimų maršo ideologijos palaikytojus istorikė pastebi, kad jie nori atkurti būtent sovietmečiu sukurtą šeimos modelį, kuriame yra vyras, moteris ir du vaikai.

„Tie „maršistai“ sako: „Ne, čia to modernumo, to postmodernumo, egalitarizmo nereikia.“ Yra to sovietinio patriarchalinio gėrio, kur vyrai ir toliau nežino, ką daryti namuose, tie atsikėlę iš kaimų. Jie nieko nedarys, bet pasakys, ką moteris turi daryti.“, – piktinasi istorikė.

 

Laidos įrašą rasite ČIA.