– Nuo vasario 1–osios įsigaliojo Teisingumo ministės Evelinos Dobravolskos pasirašytas įsakymas, pagal kurį translyčiai žmonės asmenvardžius galės pasikeisti be keliavimo į teismus. Tačiau pasigirdo ir kritika, kad Seime iki šiol nėra priimtas Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymas, kuris, žinoma, turi didesnę galią nei ministrės įsakymas. Kaip vertinate šią situaciją?

– Reikėtų pažvelgti iš kelių perspektyvų. Viena vertus, džiaugiamės, kad buvo pasirašytas ministrės įsakymas, nes jis vis tiek palengvins padėtį nemažai žmonių, kurie buvo priversti savo vardą, lyties žymenį ir asmens kodą pasikeisti tik teismuose. Ne visi žmonės turi pakankamai lėšų, kad galėtų pasinaudoti advokatų paslaugomis. Advokatų paslaugos kainuoja nemažai. Kreipimasis į teismą – pakankamai sudėtingas kelias. Ne visi žmonės žino, kaip pateikti prašymus. Taigi, nuo šiol procedūra pakeisti bent vardą bus paprastesnė. Įsakymas tai palengvins.

Kalbant apie Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą, žinoma, labai gaila, kad Lietuva vis dar tiek laiko jo nepriima. Europos žmogaus teisių teisme 2007 metais Lietuva pralaimėjo bylą L. prieš Lietuvą. Mūsų šalis pripažinta pažeidusi žmogaus teises neužtikrinusi galimybės pasikeisti lyties. Lietuva įpareigota priimti Lyties tapatumo pripažinimo įstatymą. Vykdoma sustiprinta šio įsipareigojimo priežiūra, nes šis įsipareigojimas iki šiol nėra įvykdytas. Tačiau Seimo nariams iš savo kišenės baudų mokėti nereikia – tai daroma iš mokesčių mokėtojų pinigų.

– Taigi, jūs netikite, kad šioje Seimo kadencijoje bus priimtas Lyties tapatybės pripažinimo įstatymas?

– Žinoma, norėtume, kad būtų priimtas, bet tikiuosi, jog bus bent pateiktas. Kita vertus, matome, kaip nesiseka su Partnerystės įstatymo projektu, taigi, atrodo, kad daug vilties nėra. Svarbus ir mūsų, kaip LGBTQ+ bendruomenės, elgesys. Neturime tylėti. Svarbu kalbėti visuomenei, kad toks įstatymas reikalingas, įstatymas nesukels pasaulio pabaigos, o tik žmonės galės pasikeisti dokumentus.

Kitas aspektas – svarbu, jog įstatymas neblogintų translyčių asmenų teisinės padėties. Šiuo metu teismų praktika kintanti, progresyvėjanti, pavyzdžiui, nuo 2017 metų nebereikia atlikti medicininių operacijų, tam, kad būtų galima pasikeisti dokumentus. Žinau, kad ir vienas nepilnametis asmuo teismo keliu pasikeitė dokumentus pritariant tėvams. Taigi, mums įstatyme kompromisų, kurie apsunkintų padėtį, tikrai nesinori. Gal įstatymų leidėjai gali numatyti, kad žmogus turi atlikti operaciją arba būti tik pilnametis. Tikimės, kad tokių sąlygų nebus. Beje, šiuo metu galioja reikalavimas, kad norint pasikeisti asmenvardžius negali būti susituokęs. Taigi, sutuoktiniai turi išsiskirti. Vis dar reikalaujama ir psichiatrinės diagnozės, prieš kurį mes pasisakome, nes tai perteklinis reikalavimas. Psichiatrai neturėtų spręsti, ar žmogus gali turėti jo tapatybę atitinkančius dokumentus. Įstatymas turi būti grindžiamas žmogaus apsisprendimo principu nenustatant jį ribojančių sąlygų: šeimyninės padėties, amžiaus ir t.t.

Daugiau Jarmo.