– Jei vis dėlto pabandytumėte suskirstyti ligas pagal pavojingumą sveikatai, kurios iš jų būtų sąrašo viršuje?

– Pavojingiausiomis vadinčiau ŽIV infekciją bei hepatitus B, C. Bet išties ir čia nėra vienareikšmio atsakymo. Tarkim, sifilis. Jei žmogui liga diagnozuojama anksti, ji greitai išgydoma ir yra nepavojinga – diskomfortą gali kelti tik žinojimas, faktas, kad ja sirgai, ar negalėjimas būti kraujo donoru.

Tačiau būna ir blogiau: mano praktikoje buvo atvejis, kai jaunas, dar net 30-ies neturintis vyras ėmė prastai matyti viena akimi. Pasirodo, vaikinas prieš penkerius metus užsikrėtė sifiliu, atsiradusi opa sugijo pati ir į gydytojus jis nesikreipė. Tačiau bakterija organizme liko ir štai pradėjo krėsti eibes. Arba, tarkim, patenka žmogus į ligoninę dėl insulto, jam atliekama daugybė tyrimų, viskas lyg ir gerai, niekas nieko neįtaria ir staiga kažkam šauna galvon ištirti kraują. Ištiria – sifilis. Žinoma, tokių atvejų nėra labai daug, bet tikrai pasitaiko.

Tad iš tikrųjų labai daug kas priklauso nuo to, kaip operatyviai liga aptinkama ir pradedama gydyti. Kita vertus, ir sukėlėjo suradimas nėra labai paprastas – juk ligos turi inkubacinius periodus, kai be išsamių tyrimų jų aptikti neįmanoma. O kam tie išsamūs tyrimai, jei žmogus jaučiasi puikiai? Tokiu atveju liga aptinkama tik atsitiktinai. Inkubaciniai ligų periodai gali trukti kelias dienas (gonorėjos) ar kelis mėnesius (sifilio).

– Kokie simptomai gali rodyti, kad žmogus užsikrėtė lytiškai plintančia liga, ir kaip apsisaugoti?

– Gali atsirasti išskyrų iš lyties organų, įvairių nemalonių pojūčių. Daliai pacientų liga aptinkama jam dar niekuo nesiskundžiant, tiesiog atėjus pasitikrinti profilaktiškai. Tikrintis reikėtų po atsitiktinių ar naujų lytinių santykių. Tarkim, ateina pacientas visiškai nieko bloga nejausdamas, jokių simptomų, bet sako: „Kažkokia negera mintis atginė.“ Patikrini ir randi.

Būna porų – ir tai labai sveikintina – kurios ateina pasitikrinti prieš pradėdamos lytiškai bendrauti. Tiesa, įmanomas variantas, kai štai tokiu atveju tikrinant kurio nors iš jų organizme jau tūno liga, bet dar tebėra inkubacinis periodas. Tyrimai rodo, kad abu yra „švarūs“, bet vėliau liga suaktyvėja. Tuomet gali baigtis tikrai nekaip, nes juk abu tikrinosi, abu buvo sveiki ir staiga – liga. Bet netgi ir tokie atvejai yra geriau, nei sirgti ir to nežinoti.

Dar viena pas mus apsilankanti pacientų grupė yra tie, kuriuos atsiunčia kiti specialistai: reumatologai, ginekologai, urologai, terapeutai.

Apsisaugojimo priemonės visiems tikrai yra žinomos. Pagrindinė ir veiksmingiausia – susilaikyti nuo lytinių santykių. Žinoma, tai dažnam yra sudėtinga, todėl svarbu naudoti prezervatyvą. Ir, žinoma, atsakingai rinktis partnerius bei tikrintis profilaktiškai.

Daugiau LRT.