lytiškai pintančios ligos

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2024 m. duomenys rodo, kad 48 % ŽIV diagnozių ES/EEE buvo nustatytos vėlyvoje infekcijos stadijoje. Tai reiškia, kad beveik kas antram žmogui ŽIV diagnozė nustatoma jau tada, kai imuninė sistema yra reikšmingai pažeista. 2024 m. Lietuvoje 42,7 proc. naujų ŽIV atvejų diagnozuota vėlyvose stadijose, kas dešimtam – nustatyta AIDS stadija.

Lytiniu keliu plintančių infekcijų skaičius gali netrukus dar labiau sumažėti. Vis daugiau gydytojų Jungtinėse Amerikos Valstijose aktyvų seksualinį gyvenimą gyvenantiems gėjams ir biseksualiems vyrams skiria mažas gerai žinomo antibiotiko dozes, kad padėtų išvengti chlamidijų, gonorėjos ir sifilio infekcijų.

Oralinis seksas dažnai laikomas „saugesne“ intymumo forma nei vaginalinis ar analinis. Daugelis žmonių įsitikinę, kad jis praktiškai nesusijęs su lytiniu keliu plintančių infekcijų rizika, todėl apsaugos priemones naudoja retai arba visai jų atsisako. Vis dėlto gydytojai perspėja – toks požiūris klaidingas. Nors tam tikrų infekcijų perdavimo tikimybė iš tiesų mažesnė, rizika niekur nedingsta.

Tradiciškai, kai kalbama apie lytiškai plintančių infekcijų prevenciją, visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad LGBTQ+ bendruomenė yra geriau informuota apie saugų seksą nei likusi visuomenės dalis. Tačiau moksliniai tyrimai rodo gerokai sudėtingesnę situaciją. Nors dalis homoseksualių vyrų prezervatyvus naudoja dažniau nei kitos grupės, nuoseklus apsaugos priemonių naudojimas tebėra nepakankamas. Dar prastesnė situacija tarp moterų, turinčių lytinių santykių su moterimis – čia apsauginių priemonių naudojimas mokslininkų apibūdinamas kaip retas reiškinys.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) perspėja apie sparčiai augantį bakterinių lytiškai plintančių infekcijų skaičių. Detalūs 2024 metų duomenys rodo rekordinį sifilio ir gonorėjos atvejų augimą visoje Europoje, o Lietuva šiame kontekste taip pat išsiskiria neigiamomis tendencijomis.

Pastaraisiais metais Europoje ir JAV vis dažniau kalbama apie šigeliozę – infekcinę ligą, kurią sukelia Shigella bakterijos. Gydytojai perspėja, kad kai kurios šios infekcijos formos tampa atsparios antibiotikams, o protrūkiai vis dažniau fiksuojami tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais. Specialistai pabrėžia, kad liga nėra susijusi su seksualine orientacija, tačiau tam tikri intymaus kontakto būdai gali didinti užsikrėtimo riziką.

Trichomonozė yra viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų, tačiau apie ją kalbama gerokai rečiau nei apie kitas lytiniu keliu perduodamas ligas. Dalis žmonių nejaučia jokių simptomų, todėl infekcija gali būti perduodama partneriams net to nežinant. Svarbu žinoti, kaip ši liga plinta, kokius požymius gali sukelti ir kaip nuo jos apsisaugoti.

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena dažniausių virusinių infekcijų pasaulyje. Nors daugelis užsikrėtusių žmonių nejaučia jokių simptomų, kai kurie viruso tipai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų – nuo karpų iki ikivėžinių pakitimų ar vėžio. Todėl svarbu žinoti, kaip virusas plinta, kuo pavojingas ir kaip nuo jo apsisaugoti.

Hepatitas C neretai vadinamas „tyliąja“ liga, nes daugelis užsikrėtusių žmonių ilgą laiką nejaučia jokių simptomų. Tačiau negydoma infekcija gali sukelti rimtų kepenų pažeidimų, cirozę ar net kepenų vėžį. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas ištyrimas ir žinojimas, kaip virusas plinta, gali padėti išvengti sunkių pasekmių.

Pastaraisiais metais gydytojai vis dažniau kalba apie lytiškai plintančių infekcijų augimą. Viena jų – sifilis – vis dar išlieka pavojinga, nors šiuolaikinė medicina leidžia ją sėkmingai gydyti. Specialistai pabrėžia: didžiausia problema – ne pati liga, o pavėluota diagnozė ir gydymas.

Šią temą mus inspiravo viena privati diskusija su asmeniu, kuris žino esantis užsikrėtęs lytiškai plintančia liga, bet vis tiek turi santykius su atsitiktiniais partneriais. Minėtas homoseksualus žmogus argumentavo, kad tai kitų žmonių atsakomybė saugotis, o jis savo pareigą atlieka gydydamasi. GayLine.LT nusprendė apžvelgti abiejų pusių argumentus.

Jau kurį laiką Europoje sparčiai populiarėja chamsesas. Jo metu vartojamos psichotropinės medžiagos ir užsiimama seksu. Narkotikų ir ribų neturintis seksas – pavojingas derinys.

Lapkričio 17–24 d. vykstanti Europos testavimo savaitė skirta didinti informuotumą apie ŽIV, lytiškai plintančių infekcijų (LPI) bei virusinių hepatitų B ir C ištyrimo svarbą. Šios iniciatyvos tikslas – telkti įvairias organizacijas ir sudaryti palankesnes sąlygas pasitikrinti savo sveikatą, kad šios infekcijos būtų diagnozuojamos kuo anksčiau ir laiku pradėtas gydymas. Prisijungdamas prie iniciatyvos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad profilaktika, ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas padeda ne tik užkirsti kelią ligos progresavimui, bet ir sumažinti šių infekcijų plitimą visuomenėje.

Mikoplazmozė – tai lytiškai plintanti infekcija, kurią sukelia bakterija Mycoplasma genitalium. Ji pirmą kartą buvo atrasta 1980 m., tačiau tik pastaraisiais dešimtmečiais pripažinta kaip dažna lytiniu būdu plintanti liga tiek vyrams, tiek moterims.

Niežai – tai užkrečiama odos liga, kurią sukelia niežinė erkė (Sarcoptes scabiei var. hominis). Ši mikroskopinė erkė įsiskverbia į odos paviršių, kur deda kiaušinėlius, sukeldama stiprų niežėjimą ir bėrimą. Niežai plinta visame pasaulyje, nepriklausomai nuo žmonių amžiaus, lyties ar socialinės padėties.

Ureaplazmozė – tai lytiniu keliu plintanti infekcija, kurią sukelia bakterijos Ureaplasma urealyticum ir Ureaplasma parvum. Šie mikroorganizmai priskiriami prie Mollicutes klasės ir yra vieni mažiausių žinomų prokariotų. Jie neturi ląstelės sienelės, todėl yra atsparūs kai kuriems antibiotikams, pavyzdžiui, beta laktamams (penicilinui).

Trichomonozė yra dažna lytiškai plintanti infekcija, kurią sukelia pirmuonis parazitas Trichomonas vaginalis. Nors ši infekcija dažnai būna besimptomė, ypač vyrams, ji gali sukelti nemalonius simptomus ir padidinti kitų lytiškai plintančių ligų, ypač ŽIV, perdavimo riziką.

Gaktos utėlės (lot. Pthirus pubis) yra parazitiniai vabzdžiai, gyvenantys žmogaus gaktos plaukuose ir mintantys krauju. Nors ši infekcija nėra pavojinga gyvybei, ji sukelia stiprų niežėjimą, diskomfortą ir gali būti perduodama lytiniu būdu.

ŽIV yra retrovirusas, kuris įsiskverbia į žmogaus imuninės sistemos ląsteles ir panaudoja jas savo dauginimuisi. Dėl to palaipsniui mažėja CD4 ląstelių skaičius, o imunitetas silpnėja. Negydant infekcijos, organizmas tampa itin pažeidžiamas kitoms ligoms, vadinamoms oportunistinėmis infekcijomis.

Kaip plinta ŽIV?

Virusas perduodamas per nesaugius lytinius santykius, užkrėstą kraują, nuo motinos vaikui – nėštumo, gimdymo ar žindymo metu. ŽIV neplinta per kasdienį kontaktą – apkabinimus, bučinius ar bendrus indus.

Simptomai:

Lytinių organų pūslelinė, arba genitalinis herpesas, yra viena iš dažniausių lytiniu keliu plintančių infekcijų pasaulyje. Ją sukelia herpes simplex virusas (HSV) – dažniausiai HSV-2. Tiesa, vis dažniau infekciją sukelia ir HSV-1, kuris paprastai siejamas su burnos pūsleline.