Konstatuota, kad „nors apie LGBTIQ+ bendruomenę viešojoje erdvėje kalbėta daugiau ir drąsiau, teisinio neužtikrintumo ir visuomenės nepriėmimo fone LGBTIQ+ žmonės Lietuvoje dažnai nesijaučia saugiai, o didėjantis nepasitikėjimas valstybės institucijomis lemia žemą pranešimų apie patiriamą diskriminaciją, priekabiavimą, smurtą ar kitokį nepageidaujamą elgesį skaičių“.

Praėjusių metų reikšmingiausiu įvykiu lygiateisiškumo srityje pripažintas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris panaikino ribojimus teikti informaciją apie LGBTQ+ žmones nepilnamečiams. Tiesa, pastebima, kad tai nekeičia esminių, ilgus metus egzistavusių problemų.

„Nepaisant to, LGBTIQ+ asmenų situacija Lietuvoje išlieka sudėtinga. Vis dar nėra reglamentuoti tos pačios lyties porų santykiai, translyčiams žmonėms nėra užtikrinama teisė į lytinės tapatybės pripažinimą, reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas ir apsaugą nuo diskriminacijos. Visuomenėje egzistuoja daug neigiamų nuostatų LGBTIQ+ žmonių atžvilgiu, o su diskriminacija, neapykantos kalba ir nusikaltimais bendruomenė susiduria dažnai, tačiau retai kažkam apie tai praneša“, - rašoma atliktame tyrime.

Ataskaitoje minimi ir kiti reikšmingi įvykiai: teismo nutartis, kuria dvi moterys pripažintos savo vaiko mamomis; Vitaliaus ir Albino humanistinė santuokos ceremonija; Rasos Navickaitės interviu su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro psichiatru Aleksandru Alekseičiku-Kirinovu, kuriame gydytojas pasakojo sovietmečiu „gydęs“ homoseksualumą.

Dokumente cituojami įvairių tyrimų rezultatai, kurie rodo, kad LGBTIQ+ žmonės bijo pranešti apie patiriamą diskriminaciją. „91 proc. Lietuvoje gyvenančių LGBTIQ+ asmenų niekam nepranešė apie paskutinį patirtą diskriminacijos atvejį. Net 55 proc. kaip vieną iš nesikreipimo priežasčių nurodė, jog netiki, kad kažkas pasikeis; 47 proc. nenorėjo atskleisti savo seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės; 40 proc. niekam nepranešė, nes nuogąstavo, kad incidentas nebus vertinamas rimtai; 35 proc. nepasitiki valstybės institucijomis, o 29 proc. niekur nesikreipė, nes manė, kad to daryti neverta, nes tokių dalykų nutinka nuolat“, - rašoma ataskaitoje.

Nemažai dėmesio ataskaitoje skirta translyčių asmenų padėčiai Lietuvoje. Pabrėžta, kad apie būtinybę užtikrinti translyčių asmenų teises Lietuvai nuolat primena ir tarptautinės organizacijos.

„Lietuvos teisinė sistema neužtikrina translyčių ir nebinarinės lyties tapatybės žmonių lygiateisiškumo bei atskleidė sistemines problemas, su kuriomis susiduria translyčiai žmonės Lietuvoje, – galimybė lyties žymenį dokumentuose pasikeisti tik teisminiu būdu, kartais sudėtinga prieiga prie ir taip ribotų sveikatos priežiūros paslaugų, diskriminacijos, nepageidaujamo elgesio ir smurto patirtys darbe, švietimo sistemoje“ – dokumente cituojama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikto tyrimo išvados.

Visą ataskaitą rasite - ČIA.