Šiuo metu Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalis numato sankcijas asmeniui, kuris niekina ar skatina neapykantą prieš žmones dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų.

Seimo narys Vytautas Sicina aiškina, kad tokia nuostata neva naudojama įteisinant „idėjinių oponentų teisinį persekiojimą, žodžio laisvės suvaržymą ar baudžiamąjį persekiojimą už nuomonę, kuri pagrįstai gali egzistuoti ar būti viešai reiškiama“. Anot jo, prokuratūra šį Baudžiamojo kodekso straipsnį „padarė teisinio persekiojimo įrankiu asmenų, kurie išsakė vienokio ar kitokio pobūdžio nuomonę, kad ir kontroversiškai vertinamą“. Anot Seimo nario, užtektų tokiems asmenims taikyti ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę.

Seimo teisininkai įvertinę siūlymą pabrėžė, kad „Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ yra Konstitucijos sudedamoji dalis, o Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis“. Jei tokiam Seimo nario siūlymui būtų pritarta, „nebūtų laikomasi iš Europos Sąjungos teisės akto kylančių įsipareigojimų“. Taigi, Lietuva pažeistų savo pačios pasirašytą stojimo sutartį.

Dar daugiau, Seimo teisininkai priminė, kad „laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti“, t.y. naudojantis šia laisve negalima atlikti nusikalstamus veiksmus. Mūsų šalies Konstitucija nurodo, kad nevalia kurstyti tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos, šmeižti asmenis, dezinformuoti visuomenę.

Atsižvelgiant į tai, teisininkai siūlo „šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio nekeisti“.

Su teisininkų išvada galite susipažinti ČIA.