diskriminacija

Tarptautinės LGBTQI jaunimo organizacijos IGLYO atliktas tyrimas Europoje. Tyrime dalyvavo daugiau nei 1,5 tūkst. 14–30 metų amžiaus respondentų iš 35 Europos regiono šalių, tarp jų ir Lietuvos. Tyrimo autoriai analizavo LGBTI+ jaunų žmonių patirtis, susijusias su depresija, nerimu, diskriminacija ir galimybėmis gauti pagalbą.

„Sėdžiu, tyliu, bet labai intensyviai klausau, kas aplinkui vyksta“, – frazę, pasakytą vieno LGBTQ+ žmogaus, cituoja Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos doktorantė Rasa Katinaitė. Anot jos, šis sakinys gerai apibūdina, ką patiria dalis LGBTQ+ bendruomenės Lietuvoje.

Vilniaus universiteto Medicinos fakultete viešėjo tarptautiniu mastu pripažintas translyčių asmenų teisių gynėjas ir švietėjas Ben Greene. Jo paskaita šiame universitete buvo skirtas aptarti vieną vis dažniau keliamų, bet vis dar jautrių temų – kaip kurti įtraukią, pagarbią ir mokslo įrodymais grįstą sveikatos priežiūros sistemą visiems pacientams.

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje įspėjama dėl prastėjančios pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje. Dokumente pabrėžiama, kad demokratija, lygybė, žiniasklaidos laisvė ir pilietinė erdvė daugelyje valstybių susiduria su augančiais iššūkiais.

Artėjant rinkimams Lietuvoje vėl naudojamas kelis kartus pasiteisinęs neapykantos telkimo metodas – surasti patogų priešą, jį garsiai pulti ir taip mobilizuoti dalį rinkėjų. Kai trūksta idėjų kaip paskatinti ekonomikos augimą, užtikrinti švietimo prieinamumą visiems, tinkamą sveikatos apsaugą ar nacionalinį saugumą, kai nėra realių sprendimų kasdienėms žmonių problemoms, ištraukiama sena tema – LGBTQ+ žmonės.

Nors LGBTQ bendruomenė dažnai pristatoma kaip įvairi ir vieninga, realybėje skirtingų grupių matomumas joje nėra vienodas. Viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, kultūroje ir net pačios bendruomenės renginiuose lesbietės neretai lieka paraštėse. Jų istorijos girdimos rečiau, jų problemos aptariamos mažiau, o reprezentacija dažnai būna fragmentiška. Kodėl taip nutiko?

Lietuvos apeliacinis teismas visiškai išteisino iš LGBTQ+ asmenų išsityčiojusį buvusį Seimo narį Petrą Gražulį. Pernai spalį jis buvo pripažintas kaltu dėl LGBTQ+ asmenų niekinimo. Tuomet teismas jam skyrė jam 10 tūkst. eurų baudą. Vienas iš nukentėjusiųjų jau pranešė, kad pastarasis teismo sprendimas bus skundžiamas.

2026 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Seime vyks Tarptautinės dienos prieš bifobiją, homofobiją ir transfobiją (IDAHOBIT) minėjimui skirtas renginys „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“. Kiekvienas gali tapti šio renginio dalimi. Kviečiame REGISTRUOTIS.

Nyderlanduose fiksuojamas nerimą keliantis LGBTQ+ bendruomenės diskriminacijos ir smurto prieš ją augimas. Naujausi duomenys rodo, kad nuo 2022 metų pranešimų apie diskriminaciją ir išpuolius prieš LGBTQIA+ žmones padaugėjo net 81 procentu.

JAV LGBTQ+ bendruomenę sukrėtusi istorija sulaukė netikėto tęsinio – po homofobine provokacija virtusio incidento dviem tėčiams iš Vakarų Holivudo žmonės paaukojo beveik 100 tūkst. JAV dolerių teisinėms išlaidoms padengti.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė reikšmingą sprendimą byloje prieš Vengriją. Skelbiama, kad jos priimtas, taip vadinamasis „anti-LGBT propagandos“ įstatymas, pažeidžia Europos Sąjungos teisę ir kertinius bendrijos principus. Tai vienas svarbiausių pastarųjų metų sprendimų, susijusių su LGBTQ+ teisėmis Europoje.

Po pirmadienį LRT laidoje „Dienos tema“ pasirodžiusio Seimo narės Ligita Girskienė interviu, kuriame politikė kritikavo Konstitucinio Teismo sprendimą dėl partnerystės ir kalbėjo apie galimus Konstitucijos pakeitimus, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtas aštrus GayLine.LT portalo redaktoriaus komentaras. Martynas Norbutas teigia, kad tai buvo „vienas labiausiai nuviliančių interviu“, nes jame esą buvo menkinamas teismų autoritetas, klaidinama visuomenė ir siūloma įteisinti diskriminaciją.

Lietuvoje svarstoma iniciatyva surengti referendumą dėl šeimos sampratos keitimo Konstitucijoje sulaukė dėmesio ir Briuselyje. Europos Parlamento LGBTIQ+ tarpparlamentinė grupė oficialiu laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen bei lygybės komisarei Hadja Lahbib, ragindama skubiai įvertinti situaciją Lietuvoje.

Aseksualumas yra seksualinė orientacija, kuriai būdingas mažas arba visiškai seksualinio potraukio nebuvimas. Nors apie aseksualumą daugėja viešų diskusijų ir žmonės turi daugiau informacijos, realiame gyvenime vis dar kyla daugybė nesusipratimų apie šią orientaciją. Dėl šių priežasčių aseksualūs žmonės dažnai susiduria su nepatogiais ir nemaloniais klausimais. Pateikiame keletą dažniausių klausimų, kurių aseksualūs žmonės nenori girdėti.

Laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas socialiniame tinkle „Facebook“ sako, kad referendumo dėl šeimos sąvokos keitimo Konstitucijoje nesiekia rūpintis vaikais. „Ne referendumuose ieškai įrodymų, ar esi šeima, o realybėje - galimybių ja geriau pasirūpinti“, - sako jis.

Grupė žmogaus teisių srityje dirbančių Lietuvos organizacijų oficialiai kreipėsi į Europos Komisijos prezidentę Ursula von der Leyen ir už lygybę atsakingą komisarę Hadja Lahbib, ragindamos Europos Komisija imtis skubių veiksmų dėl Lietuvoje svarstomos iniciatyvos surengti referendumą dėl Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo, kuriuo būtų koreguojama šeimos sąvoka.

Kovą pranešta, kad speciali komisija neleido trans žmogui tapti Lietuvos policijos dalimi, nors iki tol jis buvo profesinės karo tarnybos karys. Buvo nepaisyta ir specialistų išvadų. Dabar Vidaus reikalų ministerija pripažįsta, kad atrankos į policiją kriterijai turi būti koreguojami, praneša Lietuvos gėjų lyga.

Ketvirtadienį Seimas sprendė ar pritarti 63 Seimo narių siūlymui surengti patariamąjį referendumą, kuriuo siekiama pakeisti Konstitucijoje įtvirtintą šeimos sampratą. 50 parlamentarų balsavus už, 35 - prieš, 6 susilaikius, teisininkų, žmogaus teisių aktyvistų kritikuota iniciatyva juda į priekį. Projektą svarstys Seimo komitetai.

Seimo teisininkai paskelbė išsamų grupės Seimo narių siūlomo referendumo dėl šeimos sampratos keitimo vertinimą. Dokumente teigiama, kad toks referendumo organizavimas pamintų Lietuvos Konstituciją, pažeistų mūsų šalies pasirašytus tarptautinius įsipareigojimus ir Europos Sąjungos sutartis.

Kai kalbame apie intymumą, labai dažnai galvojame apie seksą – ypač jei tai susiję su bendravimu pažinčių programėlėse, kuriose žmonių santykiai redukuojami iki fizinių potyrių. Bet ar pakankamai skiriame dėmesio emocinei, psichologinei ir netgi dvasinei intymumo pusei?