žmogaus teisės

Lietuvos ekspertė dr. Dalia Leinartė Niujorke vykusiuose rinkimuose išrinkta į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetą. Kaip bendra Baltijos šalių kandidatė, dr. D. Leinartė įveikė konkurentus iš šešių šalių ir Žmogaus teisių komitete dirbs 2025–2026 metais, skelbia užsienio reikalų ministerija.

Paskutinę šių metų dieną GayLine.LT redakcija apžvelgia 2024 metų įvykius mūsų šalyje. Jie pažymėti nemenkomis permainomis ir iki šiol mažai visuomenėje aptariamomis, nerimą keliančiomis, tendencijomis. Metai buvo kupini tiek viltingų akcijų, atsiskleidimų, tiek politikų homofobijos ar bendruomenės narių niekinimo. Pateikiame mūsų įžvalgas.

Šiandien Konstitucinis Teismas paskelbė sprendimą, kuriuo pareiškė, jog nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo nuostatos prieštarauja pagrindiniam šalies teisės aktui – Konstitucijai. Jomis siekta apriboti galimybes pateikti nepilnamečiams informaciją apie tos pačios lyties šeimas.

Šiandien, Tarptautinė žmogaus teisių dieną, Belgijoje susituokusius Martyną ir Marių pasiekė žinia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsisako į šalies registrus įregistruoti jų sąjungą. M. Norbutas teigia – kad ši situacija aiškiai parodo kokioje prastoje situacijoje yra žmogaus teisių padėtis Lietuvoje.

Šiandien Nacionaliniame žmogaus teisių forume dalyvavęs Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas atidarymo kalboje pabrėžė, jog „teisingumas negali būti įgyvendinamas kažkieno gerovės sąskaita ar pažeidžiant orumą“ bei paragino valdančiuosius imtis skubių veiksmų.

Šiandien, minint Žmogaus teisių dieną, Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė, estė Kaja Kallas teigia, kad būtina „apsaugoti teises ir laisves siekiant teisingos, atsparios ir tvarios ateities, nė vieno nepaliekant nuošalyje“. Būtent tai yra kelias vedantis link gerovės.

LGBTQ+ bendruomenės istorijoje yra daugybė ryškių lyderių, kurie įkvėpė pokyčius ir kovą už lygiateisiškumą. Tarp jų svarbią vietą užima lesbietės – moterys, kurios drąsiai kovojo už laisvę būti savimi, tuo pat metu prisidėdamos prie platesnio LGBTQ+ judėjimo.

Pastaraisiais metais Lietuvoje ir kitose šalyse vykstančios diskusijos dėl LGBTQ+ bendruomenės teisių dažnai yra priešpriešinamos su „šeimos gynimu“. Dalis politikų, visuomenės narių pasisakančių už „tradicinę“ šeimą, lygių teisių siekius laiko grėsme įprastai šeimos sampratai ir tradicijoms. Tuo tarpu LGBTQ+ bendruomenė bei žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad lygybė ir įvairovės pripažinimas ne tik nekenkia šeimai, bet gali ją sustiprinti.

Prieš LGBTQ+ bendruomenę kovojantis Lietuvos šeimų sąjūdis išplatino pranešimą, kuriuo ragina visuomenę nelikti abejingais ir atakuoti institucijas laiškais reiškiant susirūpinimą dėl gydytojo Aleksandro Alekseičiko atleidimo. Jie teigia, kad vykdomas „žmonių persekiojimas už savo pažiūras ir įsitikinimus“. Dar daugiau organizacija, ėmėsi ginti pasaulio sveikatos organizacijų kritikuojamą terapiją, kurios metu homoseksualūs asmenys trauminių patirčių pagalba, neva „atverčiami“ į heteroseksualus.

Irano pareigūnai paleido į laisvę moterį, kuri protesto vardan prieš privaloma hidžabo dėvėjimą nusirengė iki apatinių ir tiesiog sėdėjo gatvėje. Beveik mėnesį buvo spėliojama ar moteris vis dar gyva, ar su ja nebuvo susidorota.