025 m. Tarnybai buvo pateikta 420 skundų dėl galimos diskriminacijos, užpernai jų buvo 261. Palyginti, 2022 m. buvo gauti 207 skundai. Dar per pusantro tūkstančio kartų žmonės praėjusiais metais konsultavosi raštu arba žodžiu.

Daugiausiai žmonės kreipėsi dėl lygių galimybių užtikrinimo darbo santykiuose. Iš viso gautos 560 tokio pobūdžio užklausos (iš jų 62 skundai) – gerokai daugiau nei 2024 m., kai jų buvo 370 (iš jų 46 skundai).

Pasak lygių galimybių kontrolierės B. Sabatauskaitės, praėjusiais metais fiksuotas rekordinis, du tūkstančius viršijęs, kreipimųsi į Tarnybą skaičius atspindi augantį visuomenės dėmesį bei sąmoningumą diskriminacijos klausimams skirtingose viešojo gyvenimo srityse – nuo lyčių lygybės ir priekabiavimo atvejų iki vartotojų teisių apsaugos ir infrastruktūros prieinamumo.

„Matome, kad žmonės vis aktyviau reaguoja į galimus žmogaus teisių pažeidimus. Nors ne visuomet tos reakcijos atitinka įstatymų mums numatytą kompetenciją, tokia tendencija džiugina. Metai pasižymėjo ir konsultacijų dėl lygių galimybių užtikrinimo darbo santykių srityje intensyvumu. Ši tendencija iš dalies sietina su įsigaliojusios Lyčių pusiausvyros valdybose direktyvos taikymu praktikoje bei su tuo susijusia mūsų atliekama prevencine veikla, pavyzdžiui, mokymais ir konsultacijomis darbdaviams“, – sakė ji.

Kalbėdama apie nusiskundimus, susijusius su darbo rinka, B. Sabatauskaitė pastebėjo, kad vis aktyviau kreipiamasi dėl nevienodo darbo užmokesčio vyrams bei moterims, taip pat, anot jos, atkreipiamas dėmesys į darbo skelbimus, kuriuose nurodoma pageidaujama kandidatų (-čių) lytis ar amžius.

Vyrauja nusiskundimai dėl neprieinamumo 

Daugiausiai skundų Tarnyba pernai gavo dėl diskriminacijos negalios pagrindu – 125, iš jų daugiau nei pusė buvo dėl galimų pažeidimų vartotojų teisių apsaugos srityje. Iš viso buvo atlikti 55 tyrimai, nustatyti 34 pažeidimai.

Kaip pastebėjo B. Sabatauskaitė, negalia yra vienintelis tapatybės bruožas, dėl kurio skundų kasmet nuosekliai daugėja. Pažeidimų nustatoma ne tik vartotojų teisių apsaugos, bet ir švietimo srityse, pavyzdžiui, dėl brandos egzaminų mokiniams su negalia nepritaikymo, taip pat dėl diskriminacinės stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos. Po atliktų tyrimų buvo imtasi priemonių šias problemas išspręsti.

„Dažniausiai skųstasi dėl viešųjų paslaugų teikimo vietų patalpų neprieinamumo asmenims su fizine negalia. Čia išsiskyrė net 15 nustatytų diskriminacijos atvejų restoranuose. Pažeidimai konstatuoti ir kitose paslaugų vietose, kuriose – nepritaikyti įėjimai, užrakinti tualetai, ribotos galimybės judėti patalpų viduje. Šios problemos kartojasi ir rodo, kad prieinamumo reikalavimų ne visada sistemiškai laikomasi. Be to, ir teisinis reglamentavimas galimai turi spragų, dėl to kyla iššūkių užtikrinant kultūros paveldo vietų prieinamumą“, – komentavo B. Sabatauskaitė.

Kontrolierės teigimu, praėjusiais metais gauta skundų iš žmonių su negalia, kuriuos lydi šunys pagalbininkai. Atlikus tyrimus ir pateikus rekomendacijas, buvo priimti teisės aktų pakeitimai, kurie aiškiau reglamentavo asmenų, kuriuos lydi šunys pagalbininkai, patekimą į viešąsias erdves ir patalpas.

Patiria kliūtis dėl vyresnio amžiaus

Dėl diskriminacijos amžiaus ir lyties pagrindais buvo gauti atitinkamai 55 ir 50 skundų, taip pat teiktos 922 konsultacijos.

Dėl ribojimų amžiaus pagrindu dažniausiai kreipėsi vyresni gyventojai. „Žmonės dėl amžiaus patiria iššūkių pasinaudoti nuolaidomis, kurios siūlomos, pavyzdžiui, tik įsigyjant bilietus internetu, taip pat amžius bei sveikatos būklė tampa kliūtimi apsidrausti ar gauti kreditą, naudotis elektronine bankininkyste. Džiugu, kad paslaugų teikėjai, į kuriuos kreipiamės, vis dažniau reaguoja, ieško lankstesnių sprendimų, patikslina informaciją apie paslaugas arba apskritai atsisako taikytų ribojimų dėl amžiaus. Tačiau iššūkių išlieka ne visad sudarant galimybes gauti paslaugas alternatyviu, ne tik skaitmeniniu, būdu“, – teigė B. Sabatauskaitė.

Praėjusiais metais Tarnyba gavo nemažai užklausų dėl galimo priekabiavimo lyties, taip pat ir socialinės (šeiminės) padėties pagrindais. Tarp tokių – pažeidimu pripažintas lyčių požiūriu diskriminacinis Teisingumo ministerijos viceministro sveikinimas moterims, nepagarbūs Gamtos tyrimų centro vadovo pasisakymai mokslininkės atžvilgiu, gauta skundų ir dėl galimo seksualinio priekabiavimo darbovietėse.

Tiesa, kaip pastebėjo kontrolierė, dėl pastarojo reiškinio skųstis drįstama retai. „Pernai Tarnybos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad viena iš trijų moterų pažįsta seksualinį priekabiavimą patyrusią moterį, tokio elgesio paplitimą patvirtina ir aibė kitų tyrimų. Atsižvelgus į tai, tampa akivaizdu, kad dažnu atveju moterys tiesiog vengia pranešti apie tokias patirtis. Tam įtakos turi tiek palaikymo stoka visuomenėje, tiek per mažas dėmesys smurto ir priekabiavimo politikai darbovietėse“, – sakė B. Sabatauskaitė.

Pusė rekomendacijų – tebevykdomos

Praėjusiais metais Tarnyba, atlikusi tyrimus dėl galimos diskriminacijos, pateikė 76 rekomendacijas. Iki šių metų vasario pabaigos buvo įgyvendinta trečdalis jų, beveik pusė tebevykdomos.

Rekomendacijos teiktos ir politinių sprendimų priėmėjams, institucijoms, įstaigoms. Tarp jų – keisti teisės aktus dėl pastatų ir patalpų prieinamumo žmonėms su negalia, numatyti atsakomybę darbo ir būsto nuomos skelbimų portalams dėl diskriminuojančių skelbimų, stiprinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje prevenciją, numatyti teisinę atsakomybę už seksualinį priekabiavimą viešoje vietoje, plėsti lygybės duomenų apie pažeidžiamų grupių padėtį rinkimą, steigti specializuotus motinos ir kūdikio skyrius ligoninėse ir kt.

2025 m. Tarnyba aktyviai vykdė mokymus ir kitą švietėjišką bei analitinę veiklą dirbtinio intelekto, užsieniečių integracijos ir būsto nuomos, translyčių asmenų padėties, smurto lyties pagrindu bei seksualinio priekabiavimo prevencijos, skaitmeninės atskirties mažinimo bei kitomis lygių galimybių temomis.