Pasak diplomato, LGBTQ+ žmonių teisių apsauga turi būti grindžiama ne tik įstatymais, bet ir aktyvia valstybės politika, kuri užkirstų kelią neapykantos kalbai bei smurtui.

„Daug LGBTQ+ narių patiria neapykantos kalbą. Todėl turėjome užtikrinti jų saugumą. Sprendžiant neapykantos kalbos problemą mes nedraudžiame žodžio laisvės, bet neleidžiame diskriminacijai ar smurtui plisti. Mūsų šalyje labai griežtai baudžiama už tokius pažeidimus“, – sakė L. Christensen.

Anot jo, viešose diskusijose dažnai bandoma supriešinti žodžio laisvę ir kovą su diskriminacija, tačiau Norvegijos patirtis rodo, kad šios vertybės gali egzistuoti greta viena kitos. Valstybės pareiga – apsaugoti žmones nuo kurstymo smurtauti ar diskriminuoti, kartu išsaugant demokratinę teisę reikšti nuomonę.

Kalbėdamas apie Norvegijos kelią link lygybės, diplomatas pabrėžė, kad pokyčiai buvo grindžiami platesnėmis demokratinėmis vertybėmis, kurios būdingos visoms Šiaurės Europos valstybėms.

Pasak jo, svarbų vaidmenį atliko pagarba demokratijai, pasitikėjimas institucijomis ir įsitikinimas, kad lygios galimybės turi būti užtikrinamos kiekvienam žmogui. Tačiau ne mažiau svarbu buvo ir politinis sutarimas.

„Norvegija užtikrindama lygybę vadovavosi tiek šiaurės šalių bendrais principais – pagarba demokratijai, pasitikėjimu lygybe kaip lygių galimybių visuomenėje užtikrinančiu principu, tiek savo individualiu keliu – siekiant visų partijų konsensuso dėl bendrų veiksmų šioje srityje“, – aiškino jis.

L. Christensen teigimu, būtent toks požiūris leido Norvegijoje priimti svarbius sprendimus – nuo santuokos lygybės iki platesnių LGBTQ+ žmonių apsaugos priemonių. Svarbiausia buvo tai, kad šie klausimai ilgainiui nustojo būti vertinami kaip atskiros visuomenės grupės interesas.

„Viso to pasekoje LGBT žmonių teisės vertinamos kaip žmogaus teisės, o ne atskiros konkrečiai grupei“, – sakė diplomatas.

Jo teigimu, ilgalaikiai pokyčiai tampa įmanomi tuomet, kai žmogaus teisės suvokiamos ne kaip išimtis ar privilegija, bet kaip universali vertybė, taikoma visiems visuomenės nariams. Būtent toks požiūris, pasak Norvegijos atstovo, leidžia kurti saugesnę, demokratiškesnę ir labiau įtraukią valstybę.