Dovilė neslepia, kad žodis „lesbietė“ jai nėra neutralus. Tačiau būtent todėl ji sąmoningai jį renkasi. Poetės teigimu, tapatybės įvardijimas leidžia išsaugoti konkrečią patirtį, o ne ištirpdyti ją bendresniuose apibūdinimuose.

„Sąmoningai šiame kontekste vadinu save lesbiete“, – LRT sakė poetė. Ji pabrėžė, kad etiketės jai savaime nėra svarbios, tačiau kartais jų atsisakymas gali reikšti konkrečios žmogaus patirties ištrynimą.

Lesbietiškumas tampa kūrybos medžiaga

Naujojoje knygoje Bagdonaitė lesbietišką patirtį nagrinėja pasitelkdama humorą, groteską ir ironiją. LRT interviu ji pasakoja, kad šie elementai LGBTQ+ bendruomenei istoriškai padėjo išgyventi įvairias negandas.

Pasak poetės, humoras jai taip pat tapo būdu kovoti su savicenzūra – leido drąsiau rašyti apie erotiką, intymumą ir pažeidžiamumą. Vis dėlto autorė pabrėžia, kad knyga nėra skirta vien seksualinėms temoms. Ji kalba ir apie santykius, skyrybas, savęs suvokimą bei kasdienybę.

„Lesbiariume“ veikiantys personažai nėra skirti atkartoti įprastų stereotipų apie lesbietes. Doilė pati juos įvardija kaip banalius vaizdinius, kurių savo kūryboje stengiasi vengti – nuo „lesbietės-auksaspalvės retriverės“ iki stereotipo apie itin greitai užsimezgančius santykius.

Autorę domina ir tai, kaip lesbietiška patirtis pati savaime gali būti egzotizuojama. Būtent šį reiškinį ji pasitelkia kurdama „Lesbiariumą“ – savotišką žaismingą klasifikaciją, kurioje susipina realūs ir išgalvoti personažai.

„Lesbietė“ – ne tik seksualinės orientacijos apibūdinimas

Interviu Bagdonaitė seksualinę orientaciją aptaria ne tik kaip santykių su kitomis moterimis klausimą. Jai svarbi pati patirtis, kurią reiškia šis žodis.

Poetė sako, kad jos kūryba kyla iš aplinkos, kurioje ji gyvena. Todėl lesbietiški siužetai, humoras ir stereotipai jai yra natūrali kasdienybės dalis. Ji taip pat kuria vizualiojo meno darbus, susijusius su queer tematika, ir pasakoja norėjusi sukurti lesbietiškumo temai skirtą meninį ciklą.

Kartu Bagdonaitė nesiekia tapti visos LGBTQ+ bendruomenės balsu. Priešingai – ji aiškiai atskiria savo patirtį nuo bandymo kalbėti už kitus. „Man svarbios mano pačios perspektyva ir patirtys“, – sakė poetė. Ji taip pat juokais pridūrė besitikinti, kad niekas nepagalvos, jog jos kūryba reprezentuoja visas Lietuvos lesbietes.

Apie santykius – ne tik romantika

Vienas iš „Lesbiariumo“ aspektų yra ir lesbietiškų santykių kasdienybė. Interviu autorė kalba apie neapibrėžtumą, kuris kartais atsiranda tarp dviejų moterų, kai santykių statusas nėra aiškus.

Knygoje šios temos pateikiamos ne sentimentaliai, o su humoru. Bagdonaitė pasakoja apie norą lesbietiškuose santykiuose turėti daugiau aiškumo ir susitarimo dėl jų formos. Ji taip pat kalba apie eilėraščius, kuriuose erotika sąmoningai pateikiama buitiškai, be įprasto romantinio įvaizdžio. Tačiau, anot poetės, viename iš tokių kūrinių pagrindinė tema vis dėlto yra ne seksas, o skyrybos.

Tapatybė, kurios autorė nenori slėpti

D. Bagdonaitės interviu išsiskiria tuo, kad seksualinė orientacija čia nėra pateikiama kaip skandalingas ar išskirtinis gyvenimo faktas. Ji tampa viena iš patirčių, iš kurių formuojasi menininko pasaulis.

Poetė nesako, kad visa jos kūryba turi būti lesbietiška. Ji aiškiai pabrėžia, kad ne visa jos kūryba skirta queer temoms ir nebūtinai taip bus ateityje. Tačiau dabartiniame jos kūrybos etape ši patirtis yra svarbi ir sąmoningai įvardijama.

Tai atsispindi ir pačiame knygos pavadinime – „Lesbiariumas“. Žodis, kuris gali skambėti provokuojamai, čia tampa būdu kalbėti apie patirtį, kuri, autorės manymu, pernelyg dažnai lieka apibendrinta arba stereotipizuota. Doilė sako, kad jai svarbu ne kalbėti visų vardu, o išsaugoti savo pačios balsą.

Visą interviu rasite ČIA.