Spalio 14 dieną žurnale „Journal of Sex & Marital Therapy“ paskelbtą tyrimą atliko Monrealio universiteto mokslininkės Eugénie Adlhoch-Mathé, Silke Jacmin-Park, Sophie Bergeron ir tyrėjas Robertas-Paulis Justeris. Jie analizavo iš 151 poros surinktus duomenis.

Svarbiausia buvo išsiaiškinti ne tik tai, kaip žmogaus santykis su savo kūnu susijęs su jo paties seksualine savijauta, bet ir ar vieno partnerio kūno vertinimas susijęs su kito partnerio patiriamais sunkumais. Toks metodas skiriasi nuo tyrimų, kuriuose klausiama tik vieno žmogaus. Poros santykiai vyksta tarp dviejų žmonių: vieno nerimas, pasitikėjimas ar pasitenkinimas gali būti susijęs ir su kito patirtimi.

Tyrėjai vertino vadinamąjį kūno priėmimą – gebėjimą palankiai vertinti savo kūną, net jei jis neatitinka idealizuotų grožio standartų. Tai nėra tas pats, kas manyti, kad kiekviena kūno dalis visada patinka.

Ką parodė rezultatai?

Tyrime nustatyta, kad palankesnis savo kūno vertinimas buvo susijęs su mažesniais paties žmogaus seksualinės funkcijos sunkumais. Seksualinė funkcija čia apima gebėjimą reaguoti į seksualinę stimuliaciją ir kitus seksualinio atsako aspektus. Tai platesnė sąvoka nei vien seksualinis potraukis ar lytinių santykių dažnumas.

Mokslininkai pastebėjo ir sudėtingesnį ryšį: vieno partnerio kūno priėmimas buvo susijęs su mažesniais kito partnerio seksualinės funkcijos sunkumais tais atvejais, kai pastarasis buvo heteroseksualus.

Svarbu šio rezultato neiškraipyti. Tyrimas neparodė, kad homoseksualių porų santykiuose partnerio savijauta nesvarbi. Jis nustatė konkretų statistinį ryšį tam tikroje imtyje, o ryšių stiprumas gali priklausyti nuo daugybės kitų aplinkybių.

Lytinė tapatybė šiame tyrime reikšmingai nekeičia nustatytų sąsajų. Tyrėjai pabrėžia, kad norint geriau suprasti porų seksualinę sveikatą būtina vertinti ir seksualinę orientaciją.

Kodėl tai svarbu LGBTQ+ žmonėms?

Grožio standartai gali būti ypač griežti ten, kur išvaizda tampa savotiška socialine valiuta. Pažinčių programėlėse žmonės vertinami pagal nuotraukas, ūgį, svorį ar kūno sudėjimą, o socialiniuose tinkluose dažnai matomas itin atrinktas kūno vaizdas.

Dalis LGBTQ+ žmonių taip pat patiria mažumos stresą – ilgalaikę įtampą, kuri gali kilti dėl diskriminacijos, atstūmimo ar būtinybės slėpti savo tapatybę. Tyrimo autoriai būtent šį kontekstą nurodo kaip vieną priežasčių, kodėl seksualinės sveikatos tyrimuose būtina įtraukti įvairesnes poras.

Pokalbis, kuris gali būti svarbus

Tyrimas primena, kad seksualinis gyvenimas nėra vien techninis kūno atsakas. Intymumo metu žmogus atsineša ir tai, kaip jis pats save mato.

Praktinis klausimas porai gali būti ne „Kaip pasiekti tobulą kūną?“, o „Ar šalia tavęs jaučiuosi priimamas?“ Tai nėra tyrėjų išbandytas gydymo metodas, bet natūrali proga kalbėtis apie gėdą, lūkesčius ir komfortą.

Jeigu seksualiniai sunkumai kartojasi ir kelia kančią, juos verta aptarti su gydytoju ar seksualinės sveikatos specialistu. Kūno priėmimas gali būti viena bendro seksualinės gerovės paveikslo dalių, bet jis nepakeičia medicininės pagalbos, kai jos reikia.