Mokslų daktarė: Požiūris į LGBTQ+ žmones ateina ir iš sovietmečio

Skaitymo laikas
1 minute
Perskaityta

Mokslų daktarė: Požiūris į LGBTQ+ žmones ateina ir iš sovietmečio

Sek, 05/01/2022 - 15:30
Kategorija:
0 komentarų

Sovietmečiu homoseksualumas buvo matomas ir kaip liga, ir kaip nusikaltimas, portalui LRT.lt sako istorikė, lyginamųjų lyčių studijų mokslų daktarė Rasa Navickaitė. Lietuvos homofobinis diskursas taip pat nukopijuotas nuo rusiško, priduria ji.

– Iš tiesų, homoseksualūs santykiai tarp vyrų buvo kriminalizuojami. Tačiau nekalbame apie moterų santykių kriminalizavimą – ar tai taip pat buvo kriminalizuojama? Kas už tai grėsė?

– Sovietinei teisei buvo įdomūs tik vyrų homoseksualūs santykiai. Tai nėra išskirtinumas pasaulio istorijoje – daugelyje šalių buvo kriminalizuojami tik vyrų seksualiniai santykiai su vyrais.

Pavyzdžiui, Latvijoje 1960 metais buvo svarstoma naujame Baudžiamajame kodekse galbūt kriminalizuoti ir moterų homoseksualumą. Taip pat buvo netgi siūloma įvesti bausmes už oralinį ir analinį seksą visiems žmonėms – tiek homoseksualiems, tiek ir heteroseksualiems. Visgi formuluotė nebuvo pakeista ir išliko tik vyrų tarpusavio santykių kriminalizavimas.

Įvairios ataskaitos rodo, kad Vakarų Europoje LGBT žmonių padėtis geresnė nei Lietuvoje ar kitose kaimyninėse šalyse. Ar sovietmečiu vyravęs požiūris ir dabar veikia mūsų visuomenę? Ar baimės ir stereotipai ateina iš sovietmečio?

– Laikausi tos nuomonės, kad sovietmetis tikrai vis dar veikia mūsų visuomenę. Sakyti, kad sovietmetis neveikia, reikštų sakyti, kad istorija neveikia mūsų visuomenės, nes tai yra mūsų istorija. Manau, visų fenomenų, kurie egzistavo sovietmečiu, tęstinumą matome ir posovietiniais laikais.

Tas homoseksualumo patologizavimas tęsiasi nuo sovietmečio iki pat dabar, vyksta nuolatinės kovos įvairiose institucijose, visuomenėje dėl to, kaip mes galime kitaip kalbėti, interpretuoti. Sovietmečiu buvo labai mažai kalbama apie seksualumą, tačiau 8 dešimtmetyje atsiranda daugiau vadinamųjų seksualinio, lytinio švietimo leidinių.

Visą interviu rasite LRT.