„Jei kas nors nori padėti ir tapti donoru, nėra jokios priežasties, kodėl jam turėtų būti trukdoma tai daryti dėl jo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės“, – pareiškime cituojamas sveikatos apsaugos ministras Johannesas Rauchas.
Austrijoje buvo draudžiama tapti kraujo donorais visiems, kurie per pastaruosius 12 mėnesių turėjo „rizikingų lytinių santykių“. Kraujo donorystės taisyklės įsigalios šią vasarą.
„Jeigu būtų galima metafora pasakyti, tai atplaukė debesėlis ir nukrito keli vandens lašai į dykumą. Gerai, kad tie lašai pateko, bet turime suprasti, kad reikės dar labai labai daug darbo tam, kad mes galėtume pasakyti, jog gyvename demokratiškoje visuomenėje, kuri vadovaujasi žmogaus teisių principais“, – Eltai apie valdančiųjų pasiūlyta civilinės sąjungos įstatymą teigė M. Jankauskaitė.
„Partnerystės įstatymas Seime buvo atmestas, tai dabar buvo redaguojamas kitas, kitokio truputį teisinio pobūdžio projektas. Svarbiausia jo dalis yra ta, kad yra sukuriami teisiniai santykiai tarp poros žmonių, kurie nesusituokę, bet gyvena kartu. Ir visiškai nesvarbu, ar tai tos pačios lyties asmenys gyvenantys kartu, ar skirtingų lyčių asmenys“, – Eltai sakė E. Gentvilas.
Renginio dalyvių diskusiją pristatydamas A. Tapinas pasakė, kad partnerystės įstatymas jau bus greičiausiai registruotas rytoj - pirmadienį. Tą patvirtino ir Aušrinė Armonaitė. Tiesa ji nedrįso tvirtinti, kad jis bus priimtas.
Savo nuomonėje Seimo narys vardija šalis, kurios jau priėmė partnerystės įstatymus. Pernai tai padarė Estija, Danija dar 1989, Švedija – 1995, Norvegija – 2004, Suomija 2002 metais.
Irakietis iš Rūdninkų stovyklos į Medininkus buvo perkeltas praėjusių metų rugsėjo pabaigoje. Čia LGBT bendruomenės asmenys kartu su daugiau nei 30 žmonių, buvo apgyvendinti atskirame sektoriuje.
„Jis vis stengdavosi mane paliesti, tarsi netyčia – apkabindavo vaikščiodamas per pečius, bandydavo pabučiuoti (...). Jis man sakė, kad turi įtakingų pažinčių, kad gali padėti man ne tik „suveikti“ leidimą gyventi už centro ribų, bet ir gauti politinį prieglobstį“, - žurnalistams sakė migrantas.
Septintus metus iš eilės Malta ir toliau užima pirmąją vietą Vaivorykštės Europos žemėlapyje. Didžiausią progresą per metus pasiekė Danija. Ji šoktelėjo septyniomis vietomis ir užėmė antrąją vietą 2022 m. reitinge. Šį įvertinimą šalis pelnė už iniciatyvas užpildant antidiskriminacines spragas dabartiniuose teisės aktuose, apimantį sveikatą, švietimą, užimtumą, prekių ir paslaugų teikimą, į baudžiamąjį kodeksą įtraukus sunkinančius veiksnius dėl neapykantos nusikaltimų orientacijos, lytinė tapatybės, lyties raiškos atžvilgiu. Belgija užima trečią vietą.
Tokijas prieš priimdamas sprendimą konsultavosi su gyventojais, ir po apklausų nusprendė žengti svarbų žingsnį. Spalio mėnesį miesto atsakingos tarnybos jau priims prašymus partnerystei sudaryti, o lapkritį jau bus išduodami tai liudijantys dokumentai. Miesto atstovai pranešė, kad šiuo metu galvojama apie papildomų paslaugų paketą tokioms poroms, kurios iki šiol buvo teikiamos tik susituokusioms poroms.
„Dėl žinių stokos apie tai, ką reiškia būti šios bendruomenės dalimi, arba dėl dezinformacijos, melagienų ir neapykantos kampanijų, LGBTIQ žmogaus teisės dažnai tampa skaldančios retorikos ir atviros neapykantos taikiniu. Partnerystės įstatymo projektas gali simbolizuoti tam tikrą pokytį ir perėjimą prie atvirumo ir priėmimo. Tai gali tapti sveikesnės, laimingesnės visuomenės receptu ir aiškiu Lietuvos pozicionavimu kaip šalies, pasirinkusios būti progresyvaus, laisvo ir demokratiško pasaulio dalimi“, - rašoma laiške.
"Kad įstatymas svarbus ir reikalingas - nekyla abejonės tiems, kas siekia, kad būtume sveikesnė demokratiškesnė Lietuva. Lietuva su kuo mažiau šviesių žmonių emigravimo ten, kur lygybės daugiau. Lietuva su gera homoseksualių ir transseksualių paauglių emocine sveikata. Lietuva su įvairiomis, laimingomis ir mylinčiomis šeimomis", - po susitikimo su Seimo pirmininke rašė aktorė Elžbieta Latėnaitė.
Paklausus kai sekasi Seime užsitikrinti parlamento narių balsus - Seimo narys sakė, kad rezultatus matysime tik po balsavimo.
„Tikrai ties tuo klausimu aktyviai dirbame, bet aiškų palaikymą parodys tik balsavimas Seime. Dabar stengiamės kiek įmanoma būti labiau užtikrinti dėl projekto sėkmės pateikimo stadijoje“, – pažymėjo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Šiuo metu Lietuvos žmogaus teisių centras renka parašus dėl Partnerystės įstatymo į Seimo darbotvarkę sugrąžinimo. Po laišku Seimo nariams jau pasirašė beveik 14 tūkstančių žmonių.
