„Apmaudu, kad Lietuva geriau pasirodė tik ten, kur padėtį pakeisti buvo lengviausia. Prisiminkime Skvernelio vyriausybės sudėtį. Palyginkime su dabartine vyriausybe ir viskas paaiškėja. Padarėme pažangą tik politinių pozicijų srityje. Bet ar to tikrai pakanka?“, - sako Mantvydas Noreika.

Taigi, labiausiai Lietuva pasistūmėjo politinių sprendimų priėmimo srityje, nes pasikeitė moterų skaičius politiką formuojančių pozicijų srityje. Lietuva čia įvertinta net 6,1 balų geriau nei 2019 metais. Šį vertimą lėmė net 42 proc. išaugęs ministrių ir viceministrių skaičius. Šis proveržis yra didžiausias Europos Sąjungoje.

Tiesa, Lietuva ir toliau pakankamai gerai vertinama darbo srityje – surinkome 73,9 balus (11 vietą ES). Vis dėlto, padėtis šioje srityje pablogėjo. Lietuva šiemet įvertinta 73,9 balais, o 2019 metais rinko 74,2 balus.

Vieni iš labiausiai nuviliančių rezultatų - moterų ir vyrų pajamų skirtumai. Lietuva užima 24 vietą iš 27 šalių. Lygybės srityje čia pirmauja Liuksemburgas, o žemiau Lietuvos yra tik Rumunija, Latvija ir Bulgarija.

„Vis dar manome, kad moterų darbas yra vertas mažiau, nei vyrų. Lyginant nuo 2010 mes šioje srityje padarėme tikrai nemažai, bet akivaizdu, kad pastarųjų metų iniciatyvos dėl atlyginimų viešinimo ir panašiai neduoda esminių rezultatų. Politikai turėtų gerokai pasistengti, kad šs atotrūkis mažėtų“, - sako M. Noreika.