ES pagrindinių teisių agentūros paskelbtoje ataskaitoje Lietuva linksniuota ne kartą. Daugeliu atžvilgiu padėtis mūsų šalyje yra viena blogiausių lyginant su kitomis Europos Sąjungos narėmis. Tolerancijos ir pagarbos srityje mus gerokai lenkia net mūsų artimiausios kaimynės – Latvija, Lenkija ir žinoma, Estija.

„Akivaizdu, kad žmogaus teisių srityje tampame vis panašesni į Rusiją ir tolstame nuo Vakarų, kur kiekvienas žmogus, nepaisant jo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės yra gerbiamas taip pat, kaip ir bet kuris kitas“, - sako GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas. – „Lietuva vykdo kryptingą savo piliečių žeminimą, o politinės valios to sustabdyti nėra“.

Vienas iš įrodymų – 2023 metais dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, ar išraiškos diskriminaciją patyrusių žmonių skaičius. Daugiausia respondentų patvirtinusių apie diskriminaciją buvo Bulgarijoje ir Kipre (abiejuose po 50 proc.), po jų seka Lietuva (47 proc.), Slovakija (46 proc.) ir Graikija (45 proc.). Palyginimui Latvijoje diskriminaciją patyrė 38, Estijoje – 37 proc. LGBTQ+ bendruomenės narių.

Jei palygintume lesbiečių patiriamos diskriminacijos apimtis – Lietuvoje ji yra didžiausia Europos Sąjungoje ir sudaro 56 proc. Romanijoje ji siekia 49, o Slovakijoje 48 proc. Ne ką geresnė biseksualių žmonių padėtis. Europos Sąjungoje apie 33-37 proc. biseksualų patiria diskriminaciją, tačiau Bulgarijoje šis skaičius gerokai didesnis – 45, o Lietuvoje siekia 44 proc. Mūsų šalis vėlgi yra antra iš blogiausiųjų sąrašo.

„Raginu visas valstybes nares naudotis šiais duomenimis kuriant tvirtą kovos su diskriminacija ir visų LGBTIQ asmenų teisių apsaugos politiką“, - aptardama tyrimo rezultatus sakė už lygybę atsakinga Komisijos narė Helena Dalli.

Imtis permainų panašu reikia nedelsiant. Vienas iš laisvos visuomenės kriterijų – LGBTQ+ žmonių atvirumas darbe. Tyrimas skelbia, kad didžiausias skaičius žmonių, kurie slepia savo seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę darbe taip pat yra dviejose šalyse – Kipre 71 proc. ir Lietuvoje – 69 proc. Palyginimui Estijoje taip elgiasi 55 proc. LGBTQ+ žmonių. Tiesa, bendruomenės narių baimė būti atviriems dėl galimų neigiamų pasekmių yra pakankamai didelė visoje Europos Sąjungoje ir siekia net 45 proc.

Šioje apklausoje ES pagrindinių teisių agentūra remėsi daugiau kaip 100 000 respondentų iš visų 27 ES šalių apklausomis. Joje dalyvavo ir atstovai iš Albanijos, Šiaurės Makedonijos Respublikos ir Serbijos.