Dalinamės mūsų skaitytojo laišku. Jei ir tu nori papasakoti savo istoriją - atsiųsk ją el. pašto adresu info@gayline.lt.

„Rašau šį laišką nes mane supykdė visiškos nesąmonės. Yra žmonių, kurie sako, kad vaiką galima įtikinti, jog jis homoseksualus. Koks briedas. Tie, kas taip sako, iš vis nieko nesupranta. Aš augau šeimoje, kurioje viskas buvo paprasta. Mano tėvai puikiai sutarė ir taip yra iki šiol. Jie man pasakojo kaip susitiko, vėliau įsimylėjo ir nusprendė susituokti. Mano tėtis vis kartojo, kad taip bus ir man – aš vieną dieną sutiksiu tą vienintelę princesę ir mes gyvensime kartu. Pradžioje tuo tikėjau, bet netrukus pastebėjau, kad su manim kažkas yra kitaip.

Kai man buvo penkeri, aš pradėjau pastebėti tam tikrus ženklus. Tuo metu dar nelabai supratau, ką tai reiškia. Aš tiesiog norėjau būti šalia berniukų, manęs visiškai nedomino bendravimas su mergaitėmis – netgi erzino sakyčiau jų lindimas į akis. Aš buvau pasiryžęs padaryti viską, kad tik apginčiau geriausią savo draugą. Norėdavau kuo daugiau laiko praleisti su juo, o jei jis bendraudavo su kažkuo kitu – man tai tikrai nepatiko.

Bėgant laikui viskas darėsi akivaizdžiau ir akivaizdžiau. Kai man buvo trylika – aš jau įsimylėjau savo klasioką. Ir ta meilė mane tiesiog draskė iš vidaus. Pradėjau jį sapnuoti, nuolatos norėjau jam ką parašyti, atsisėsti šalia, žaisti kartu krepšinį – na ieškojau visokių dalykų, kad tik būčiau arčiau jo. Kažkas iš klasiokų pajuokavo, kad gal aš „pedikas“ ir tai tapo lūžiu.

Tai buvo pirmas kartas kada išgirdau kažką apie homoseksualus. Iš karto įlindau į internetą ieškoti kas tai yra. Pradėjau versti puslapį po puslapio, svetainę po svetainės. Mano širdis daužėsi, nerimas buvo nežmoniškas, bet aš radau tiek daug savęs tuose straipsniuose.

Susitaikyti su tuo nebuvo lengva. Tai buvo ilgas ir sunkus procesas, tačiau dabar jaučiuosi stipresnis ir labiau užtikrintas savimi. Supratau, kad meilė neturi ribų ir kiekvienas žmogus turi teisę mylėti ir būti mylimas taip, kaip jam norisi. Noriu pasakyti, kad šiandien esu laimingas ir dėkingas už kiekvieną patirtą akimirką. Tai, ką išgyvenau, padėjo man tapti tuo, kas esu dabar.

Ir taip, homoseksualūs žmonės gimsta heteroseksualiose šeimose. Niekas nieko nemoko ir neišmoko. Tiesiog tu jauti, arba nejauti. Myli, arba nemyli. Būčiau buvęs dėkingas, jei dar pirmose klasėse man būtų bent pasakę mokykloje, kad tokie žmonės kaip aš yra. Būtų išvengta daug savigraužos, galvojimo, kad su manimi kažkas negerai, jog aš esu toks vienintelis ir turiu slapstytis bei save priversti jausti kitaip. Dar geriau, jei tai būtų padarę tėvai.

Neįmanoma priversti mylėti moters, jei tave traukia vyrai. Sakau iš patirties. Ir skaudžios patirties – nes įskaudinau savo draugę. Iliuzijos dūžta ir palieka šukes. Nereikia jomis vadovautis.

Man apmaudu, kad visokio plauko maršistai skleidžia nesąmonės apie gėjus ir tūkstančiai žmonių to klauso. Jie net nebando patikrinti informacijos. Nes jei bandytų – iškart suvoktų, kokius briedus tie diedai ir tetulės kalba. Neįmanoma nieko įtikinti, kad tave traukia vyrai ar moterys.