Pasidalink savo istorija - info@gayline.lt .

„Prisipažinsiu – ilgą laiką galvojau, kad niekada neišdrįsiu to padaryti. Baimė buvo didesnė už viską: bijojau nuvilti savo šeimą, bijojau būti atstumtas, bijojau, kad mūsų santykiai niekada nebebus tokie patys.

Ilgą laiką mėginau „gyventi teisingai“ – nusprendžiau užmegzti santykius su mergina. Maniau, kad galbūt įmanoma save pakeisti, prisitaikyti prie to, ko iš manęs tikisi aplinkiniai. Deja, gana greitai supratau, kad tai ne tik neteisinga kitos žmogaus atžvilgiu, bet ir pačiam sau – nesijausti savimi yra nepakeliama.

Tikrasis pirmasis žingsnis į laisvę buvo pasipasakojimas močiutei. Ji visada mane mylėjo ir palaikė be jokių sąlygų. Prisipažinus jai, verkiau dėl palengvėjimo. O ji nusišypsojo ir pasakė: „Svarbiausia, kad būtum laimingas. O visa kita – nesvarbu“. 

Tas močiutės palaikymas davė man jėgų. Būtent jis padėjo suprasti, kad jei jau vienas svarbus žmogus mane myli tokį, koks esu, galbūt tai įmanoma ir su kitais. Galiausiai atėjo diena, kai pasiryžau pasikalbėti su tėvais. Tai nebuvo lengvas pokalbis – daugiau tylėjimo nei žodžių. Jie neslėpė savo sumišimo, klausė daug klausimų, kai kurių – naivių, kai kurių – skaudžių. Bet nuo pat pirmos akimirkos jutau, kad nors jiems reikia laiko suprasti, meilė niekur nedingo.

Šiandien mūsų santykiai keičiasi. Galbūt ne visada lengvai, bet jie grindžiami nuoširdumu. Nuo tos dienos aš jaučiuosi laisvesnis, lengviau kvėpuoju.

Jei skaitai šį laišką ir svarstai, ar tau verta žengti tokį žingsnį – žinok, kad jausti baimę yra normalu, bet ji negali valdyti tavo gyvenimo. Kiekvieno žmogaus kelias yra skirtingas, skirtinga situacija – todėl nesakau, kad privalai būti atviras. Tu pats turi surasti tą tinkamą laiką, kai jausiesi saugus žengti šį žingsnį. O iki tol, žinok, kad nesi vienas. Mūsų yra daug ir didžioji dalis mūsų išgyvena ar patyrė tą patį, ką ir tu.

Kai drąsa nugali baimę, atsiveria galimybė tikram gyvenimui – tokiam, kuriame gali būti savimi. To ir linkiu visiems“.