Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pornografijoje vyrauja seksualinės įvairovės laisvė, realybėje viską valdo stereotipai. Režisieriai ir kūrėjai renkasi vaizdus, kuriuos lengva parduoti – agresyvius, „chuliganiškus“ juodaodžius vyrus ir paklusnius baltaodžius jų partnerius.

Ilgus metus besifilmuojantis aktorius sutiko „Attitude“ žurnalui atvirai papasakoti kokias scenas nori matyti žiūrovai. Iš esmės modelis yra paverčiamas fizinio geismo objektu, tačiau jam atimama asmenybė. Jo „vertė“ apibrėžiama tik tuo, kiek jėgos, energijos jis galės parodyti, kokios jo kūno formos. Tikrosios emocijos ir pagarba partneriui uždirbant pinigus nėra svarbi.

Daugelis juodadžių atlikėjų pripažįsta, kad šioje industrijoje dažnai jaučiasi nematomi kaip žmonės. Jie tampa instrumentais kitų fantazijoms, o ne partneriais ar asmenybėmis. Vienas iš jų pasakojo, jog ne kartą patyrė rasizmą. Pasak jo, ne vienas baltasis vyras yra sakęs: „mielai permiegočiau su tavimi, bet į santykius su juodu vyru nesivelsiu, nes bijau, ką kiti pagalvos“.

Tai atskleidžia, kad net tarp LGBTQ+ bendruomenės egzistuoja nerašytos hierarchijos – kas laikomas „geidžiamu“, o kas tik „fantazijos įrankiu“.

Būtent todėl, vis daugiau juodaodžių atlikėjų bando kurti savo turinį, publikuoti jį tokiose platformose kaip OnlyFans, ir patys spręsti kokius juos turėtų matyti žiūrovas. Tiesa, čia irgi laisvė yra ribota, nes stereotipai veikia visus ir žiūrovai tikisi tam tikrų veiksmų iš aktoriaus.

Akademikė Machel Lerone Hunt įspėja, kad tokie pornografijos vaizdiniai daro žalą ne tik atlikėjams, bet ir žiūrovams. Jei žmogus nesugeba atskirti fantazijos nuo realybės, jis ir realiame gyvenime elgiasi pagal pornografijos taisykles. Tokiu būdu juodieji vyrai tampa „dominuojančiais“ ar „egzotikos objektais“, o ne realiais žmonėmis, turinčiais jausmus ar jaučiančiais meilės poreikį.

„Mes esame matomi, bet kartu nematomi. Išaukštinti, bet negerbiami. Išmylėti, bet nemylimi“, – taip vienas aktorius apibūdino šį paradoksą.

Svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus – nesvarbu, kokios kilmės, kūno formos ar seksualinės tapatybės – turi teisę būti matomas ne kaip fetišo objektas, o kaip žmogus. Tikrasis išlaisvinimas prasideda tada, kai mes patys pradedame permąstyti savo troškimus ir keliame klausimus kodėl iš tiesų kažko trokštame, o kitus norime atstumti.