Ši nutartis – tai skaudus smūgis LGBTQ+ bendruomenei šalyje. Teismas pareiškė, kad santuoka tradiciškai suvokiama kaip vyro ir moters sąjunga, o šeima — tokios poros ir vaikų darinys.

Plečiant konstitucinių teisių interpretaciją, daugelis aukštesnių Japonijos teismų pastaraisiais metais linko vertinti santuokų ribojimą kaip nesuderinamą su lygybės ir orumo principais. Pvz., 2024–2025 m. sprendimai iš teismų Sapporo, Fukuokos, Nagojos ir Osakos atmetė draudimą, nurodydami, kad civilinis kodeksas ir šeimos registracijos įstatymas diskriminuoja vienalytes poras.

Vis dėlto šįkart Tokijuje teisėjų kolegija nusprendė, kad įstatymų leidėjas turi teisę apibrėžti santuokos sampratą, o dabartinis reguliavimas – „racionalus“ ir nepažeidžiantis Konstitucijos.

Vienas ieškovų po sprendimo sakė: „Aš ne nuliūdau – aš piktinuosi“ Kitas žmogus klausė: „Kas yra teisingumas? Ar teismas išvis mus mato?“.

Kova už lygiateisiškumą dabar persikels į Aukščiausiąjį Teismą, kuris turėtų tarti galutinį žodį. Tiesa, šiuo metu daugelyje savivaldybių toliau galioja tik simbolinės partnerystės registracijos – jos suteikia tik dalį civilinių teisių. Japonija tebėra vienintelė iš išsivysčiusių (G7) šalių, kuri oficialiai nepripažįsta vienalyčių santuokų.

Kol laukiama Aukščiausiojo Teismo sprendimo, vienalyčių porų padėtis išlieka neapibrėžta.