„Pastaraisiais metais matėme daug panašių atvejų: Skuode nušauta žmona, nors buvo skirtas apsaugos orderis, Alytuje nužudyta motina, Tauragėje – nužudyta žmona, trys vaikai liko be mamos, Šalčininkuose – nužudyta policijos pareigūnė, Vilniuje – automobilyje nušauta žmona. Visus šiuo nusikaltimus jungia lyties apsektas, tačiau kol kas, tirdami nusikaltimus, nevertiname lyties motyvo”, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė, seklbia Manoteises.lt.

2024 m. buvo nužudyti 54 vyrai ir 22 moterys. Nors nužudymų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais mažėja, statistika, susijusi su moterų mirtimis, verčia sunerimti. Analizuojant penkerių metų laikotarpį (2019 – 2023 m.) pastebima, kad nužudytų vyrų skaičius mažėjo, tačiau nužudytų moterų skaičius, nors ir netolygiai, padidėjo (2019 m. – 22, 2023 m. – 27). Absoliuti dauguma moteris žudžiusių asmenų yra vyrai.

Tarptautinės institucijos, tokios kaip Jungtinių Tautų moterų organizacija ir Europos lyčių lygybės institutas, nuosekliai pabrėžia, kad smurto dėl lyties ir femicido prevencija neįmanoma neidentifikavus šių priežasčių ir nesiėmus priemonių joms šalinti. Nepaisant tarptautinių organizacijų rekomendacijų ir konvencijų, Lietuvos teisinėje sistemoje vyrauja lyčiai neutralus požiūris į smurtą, moterų žmogžudystės dėl lyčių vaidmenų, pavydo, kontrolės ir moterų nuvertinimo nevertinamos kaip nulemtos išankstinių neigiamų nuostatų.

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) femicidą apibrėžia kaip moterų ar mergaičių nužudymą dėl jų lyties. 1 Femicidas nėra ir negali būti vertinamas kaip atsitiktinis ar izoliuotas reiškinys. Tai kraštutinis smurto prieš moteris padarinys.

Organizacijos ragina, skubiai suburti ekspertinę darbo grupę, kurią sudarytų baudžiamosios teisės specialistai (-ės), smurto dėl lyties ekspertės (-ai) ir šioje srityje dirbančios (-tys) pilietinės visuomenės atstovės (-ai), kuri įvertintų galimybę įtraukti smurto dėl lyties ir femicido sąvokas į Baudžiamąjį kodeksą ir parengtų susijusius teisės aktų projektus. Taip pat - nedelsiant ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo.

Kreipimąsi inicijavo Žmogaus teisių organizacijų koalicijai, kuriai priklauso trylika žmogaus teisių srityje veikiančių organizacijų: Diversity Development Group, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL, Psichikos sveikatos perspektyvos, Romų visuomenės centras, Tolerantiško jaunimo asociacija, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Padėk pritapti, Labdaros ir paramos fondas „FRIDA“, Humanistinių idėjų ambasadoriai. Kreipimąsi palaiko Atviros Lietuvos fondas, VEDA VIDUS – Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Moterų informacijos centras, Vilniaus moterų namai, Lietuvos jaunimo centras, Socialinių investicijų valdymo centras, Susivienijimas Žali.LT, naujienų portalas GayLine.LT, Trans Autonomija.