Apsisaugoti nuo ŽIV tapo paprasčiau. Lietuva kompensuoja vaistus

Skaitymo laikas
1 minute
Perskaityta

Apsisaugoti nuo ŽIV tapo paprasčiau. Lietuva kompensuoja vaistus

Ket, 02/26/2026 - 12:15
Kategorija:
0 komentarų

Po ilgų metų aktyvistų ir nevyriausybinių organizacijų pastangų Lietuva priėmė svarbius sprendimus ir jau privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuoja PrEP įsigijimą didelei rizikos grupei priklausantiems žmonėms. PrEP yra prevencinis medikamentas, kuris sumažina tikimybę užsikrėsti ŽIV iki net 99 procentų.

PrEP - Priešekspozicinė profilaktika  (angl. Pre-exposure prophylaxis - PrEP) yra priešvirusinių vaistų kombinacija, kuri vartojama siekiant iki minimumo sumažinti galimybę užsikrėsti ŽIV. Taisyklingai vartojamas PrEP užkerta kelią Žmogaus imunodeficito virusui (ŽIV) įsitvirtinti ir daugintis organizme.

Susijęs straipsnis - Kas yra PrEP ir kaip tai sumažina ŽIV riziką?

„Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), patekęs į organizmą, iš tiesų greitai plinta ir per pirmąsias dienas pasiekia limfmazgius, puola CD4+ ląsteles (imunines ląsteles) ir intensyviai dauginasi. Virusui patekus į limfmazgius, jis įsitvirtina ir išlieka visą gyvenimą.

Vartojami vaistai nuo ŽIV ligos slopina viruso dauginimąsi, bet jo nesunaikina. Tokiu būdu vartojamas PrEP atpažįsta patekusį Žmogaus imunodeficito virusą ir gali sustabdyti jo dauginimąsi prieš patenkant į limfmazgius“, -  teigia Asociacijos Demetra, ŽIV prevencijos kabineto “Checkpoint” specialistas Kęstutis Rudaitis.

Nuo praeitų metų lapkričio PrEP kompensuojamas asmenims, priklausantiems didelės rizikos grupei dėl galimos ŽIV infekcijos:

  • Vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, ir translyčiams asmenims;
  • ŽIV neužsikrėtusiems asmenims diskordantinėse heteroseksualiose porose (jei partnerio ŽIV kiekis kraujyje laboratoriškai vis dar aptinkamas, t.y. nepakankamas gydymo efektyvumas);
  • ŽIV neužsikrėtusiems heteroseksualiems asmenims, turintiems daug lytinių partnerių ir nenaudojantiems barjerinių priemonių.

PrEP skiria ir prižiūri infekcinių ligų gydytojas, todėl būtinas šeimos gydytojo arba kito gydytojo siuntimas. Neturint siuntimo – reikės sumokėti už antrinio lygio gydytojo infektologo konsultaciją.

„Jau daug metų bendradarbiaujame su VU Santaros klinikų Infekcinių ligų centro specialistais dėl ŽIV užsikrėtusių pacientų integravimo į gydymą, pagalbos teikimą bei teikiame informaciją apie PrEP gavimo galimybes“, - primena K. Rudaitis.

PrEP yra vaistai, todėl kaip ir kiti farmaciniai preparatai  gali sukelti pašalinius poveikius. Prieš pradedant vartoti PrEP svarbu:

  • Įvertinti ŽIV užsikrėtimo riziką;
  • Pasikonsultuoti su gydytoju infektologu;
  • Atlikti tyrimus dėl ŽIV, hepatitų B ir C, kitų lytiškai plintančių ligų (pvz. sifilio), įvertinti inkstų funkcinę būklę.

Vartojant PrEP nepertraukiamai, būtina kas 3 mėnesius atlikti tyrimus dėl ŽIV, lytiškai plintančių ligų bei įvertinti inkstų funkcinę būklę.

„Nors PrEP pasaulyje jau nėra naujiena, tačiau saugūs lytiniai santykiai naudojant prezervatyvus ir lubrikantus išlieka viena veiksmingiausių priemonių apsisaugoti ne tik nuo ŽIV, bet ir nuo kitų ligų.”, - priduria K. Rudaitis.

Pasikonsultuoti apie PrEP, kaip gauti, kur kreiptis Vilniuje bei pasitikrinti profilaktiškai dėl ŽIV, hepatito B ir C, sifilio atliekant greituosius atrankinius testus anonimiškai ir nemokamai galima ŽIV prevencijos kabinete “Checkpoint“, Kauno g. 3A, 206-208 kab., Vilniuje, I ir III 15:00-19:30 val. Tel. +37060880534 ir el.p.: heckpoint.demetra@gmail.com