Suomijos politikė Päivi Räsänen dar prieš kelerius metus viešai pareiškė, kad homoseksualumas yra „raidos sutrikimas“. Šie teiginiai pasirodė jos socialiniuose tinkluose ir kituose viešuose pasisakymuose, kuriuose ji rėmėsi tiek asmeninėmis, tiek religinėmis interpretacijomis. Būtent dėl tokių pareiškimų buvo kreiptasi į teisėsaugą – manyta, kad jie žemina LGBTQ+ žmones ir gali būti laikomi neapykantos kurstymu prieš konkrečią visuomenės grupę.

Nors žemesnės instancijos teismai politikę buvo išteisinę, galutinį sprendimą priėmė Suomijos Aukščiausiasis Teismas. Jis nusprendė, kad tokie pareiškimai peržengia saviraiškos laisvės ribas ir pripažino Päivi Räsänen kalta dėl kurstymo prieš visuomenės grupę. Jai skirta piniginė bauda.

Teismo vertinimu, problema slypi ne pačioje religinių ar asmeninių įsitikinimų raiškoje, o tame, kad viešoje erdvėje buvo skleidžiama moksliškai nepagrįsta ir stigmatizuojanti informacija apie homoseksualius žmones. Kitaip tariant, buvo peržengta riba tarp nuomonės ir žalingos dezinformacijos, kuri gali skatinti diskriminaciją.

Pati Päivi Räsänen sprendimą įvertino kaip neteisingą ir pareiškė esanti „šokiruota“. Ji tvirtina, kad jos teisė į žodžio ir religijos laisvę buvo pažeista, ir neatmeta galimybės kreiptis į Žmogaus Teisių Teismą. Politikės teigimu, ji tik išreiškė savo įsitikinimus ir nemanė, kad tai gali būti laikoma nusikaltimu.

Tuo metu žmogaus teisių gynėjai ir dalis teisės ekspertų sprendimą vertina kaip svarbų precedentą. Jų nuomone, teismas aiškiai parodė, kad vieši asmenys turi didesnę atsakomybę už savo žodžius, o diskriminaciniai teiginiai negali būti dangstomi saviraiškos laisve. Šis sprendimas laikomas signalu, kad valstybė privalo ginti pažeidžiamas grupes nuo dehumanizuojančios retorikos, net jei ji pateikiama kaip „nuomonė“. Panašios nuomonės laikosi ir Žmogaus Teisių Teismas, kuris įvairiuose sprendimuose pažymėjo, kad nepaisant religinių įsitikinimų ir pagarbos žodžio laisvei, negalima tuo naudotis diskriminacijos skatinimui ar neapykantos kurstymui prieš bet kokią žmonių grupę ar asmenį.

Sprendimas buvo priimtas nedidele teisėjų balsų persvara, o tai rodo, kad visuomenėje ir teisinėje bendruomenėje išlieka skirtingi požiūriai į tai, kur turėtų būti brėžiama riba tarp laisvo žodžio ir neapykantos kalbos.