žmogaus teisės

Europoje vis dažniau kalbama apie iššūkius demokratijos vertybėms. Naujausia organizacijos ILGA-Europe metinė apžvalga rodo, kad situacija LGBTI žmonėms kai kuriose šalyse ne tik negerėja, bet sparčiai blogėja. Dokumente teigiama, jog per pastaruosius metus Europa pasiekė pavojingą lūžio tašką: priemonės, anksčiau taikytos paminti žmogaus teises selektyviai - tam tikroms žmonių grupėms, dabar tampa platesnės politikos dalimi.

Penktadienio vakarą susitinkam pasikalbėti apie dalykus, kurie prasideda labai asmeniškai, bet kažkodėl vis dar sprendžiami politiškai – apie meilę, kūną ir teisę gyventi savo gyvenimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre oficialiai pradėjo nagrinėti dvi bylas prieš Lietuvos valstybę, kuriose ginami tos pačios lyties asmenų teisės į teisinį santykių pripažinimą ir šeimos gyvenimo apsaugą. Pareiškėjai skundžiasi, kad Lietuva iki šiol nesuteikia jokios realios galimybės teisiškai pripažinti tos pačios lyties porų santykių – nei santuokos, nei civilinės partnerystės forma.

Rusija žengė dar vieną žingsnį vykdant LGBTQ+ žmonių persekiojimą. Šalies valdžia oficialiai uždraudė tarptautinę LGBTQ+ teisių organizaciją „ILGA World“, paskelbdama ją „nepageidaujama organizacija“. Šis sprendimas ne tik simbolinis, bet ir itin pavojingas tiems, kurie Rusijoje dar bando kovoti už lygias teises.

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Seimo narys Vytautas Sicina užregistravo pataisą, kuria siekiama panaikinti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą. Siūlymą įvertinę Seimo Teisės departamento teisininkai teigia, kad tai galimai prieštarautų Europos Sąjungos teisei.

Kazachstano prezidentas Kassym-Jomart Tokajev pasirašė įstatymą, kuriuo šalyje oficialiai uždraudžiama skelbti taip vadinamą „LGBTQ+ propagandą“. Naujasis įstatymas, kuris buvo priimtas 2025 m. parlamento sesijoje ir įsigaliojo 2026 metų pradžioje, sukėlė tarptautinių žmogaus teisių organizacijų pasipiktinimą ir nerimą dėl LGBTQ+ žmonių padėties šalyje.

Trans žmonės visame pasaulyje pagaliau gali sulaukti pokyčio, kurio siekė daugiau nei dešimtmetį. „Google“ ruošiasi įdiegti naują „Gmail“ funkciją, kuri leis pakeisti egzistuojančio el. pašto adresą – tai reiškia, kad vartotojai galės atsisakyti senojo, su jų gimimo vardu susieto adreso, dažnai vadinamo "mirusiu vardu" (angl. deadname).

D. Trumpo ir respublikonų partijos prieš LGBTQ+ nukreipti veiksmai jau peržengė šalies ribas. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Jungtinės Amerikos Valstijos stojo į tų šalių pusę, kurios pažeidžia žmogaus teises ir nelaiko homoseksualių asmenų žmonėmis.

Nacionalinio žmogaus teisių forumo metu vykusioje diskusijoje ekspertai atkreipė dėmesį į vis ryškesnes jaunimo radikalėjimo tendencijas. Anot jų, klaidinga tikėtis, kad pagarba žmogaus teisėms savaime sustiprės kartu su jaunąja karta – dalis paauglių jau dabar aktyviai įsitraukia į radikalias interneto bendruomenes, perima jose skleidžiamas neapykantos žinutes ir patys jas platina.

Praėjus keliems metams po tyliojo protesto prie Prezidentūros, Rasa Račienė šiandien kalba platesnėmis temomis – apie visuomenės lūžio taškus, politikos pažadus, kurie taip ir liko neįgyvendinti, ir kasdienę kovą už tai, kad LGBTQ+ žmonės Lietuvoje galėtų gyventi be baimės. Moteris teigia, kad nors žmogaus teisių užtikrinimo srityje pasistūmėta į priekį, vis dar yra vietų, kurios išlieka atsparios pokyčiams. Pokalbyje ji atvirai pasakoja apie įsišaknijusias klaidingas visuomenės nuostatas ir tikslą, kurį išsipildžius ji pagaliau galėtų pasakyti: „Mes pasiekėme pergalę.“

Paryžiuje posėdžiavęs Europos Tarybos Lygybės ir nediskriminavimo komitetas vienbalsiai pritarė Kate Osborne iš Jungtinės Karalystės parengtam dokumentui, kuriuo visos šalys raginamos uždrausti žmones žalojančią atvertimo terapiją. Ji iki šiol taikoma siekiant „atversti“ homoseksualius žmones ir padaryti juos heteroseksualiais.

Tarptautinę žmogaus teisių dieną, gruodžio 10-ąją, įvyks 8-asis Nacionalinis žmogaus teisių forumas, kurio metu visuomenė kviečiama į diskusijas apie esamą situaciją ir tai, ką galime padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms – visiems.

Slovakijos prezidentas ne kartą rodė palankumą Rusijai ir kartu su Vengrija stengėsi užblokuoti naujas Europos Sąjungos sankcijas šiai šaliai. Tačiau ne vien draugystė su agresoriumi išskiria ją iš kitų. Neseniai šalies parlamentas priėmė sprendimą, kuris pamina ES teisę. Nusitaikyta į LGBTQ+ bendruomenę. Tai dar kartą rodo, kad žmogaus teisių niekinimas glaudžiai susiję su Rusijos interesų gynimu.

Kuba rodo pažangą žmogaus teisių srityje – Nacionalinė liaudies valdžios asamblėja patvirtino įstatymą, leidžiantį piliečiams savarankiškai deklaruoti savo lytinę tapatybę be chirurginės intervencijos. Tai reiškia, kad trans žmonės nuo šiol gali teisėtai pasirinkti savo lytį remdamiesi savo tapatybe.

Europos žmogaus teisių komisaras Michael O'Flaherty laišku kreipėsi į Bulgarijos parlamento vadovę prašydamas nepriimti nerimą keliančio įstatymo. Juo norima uždrausti mokyklose teikti bet kokią apie „su biologine lytimi nesuderinamą“ informaciją.

Teisingumo ministeriją valdys kraštutinių dešinių pažiūrų politikai. Neseniai ministrės pareigas pradėjo eiti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos narė Rita Tamošiūnienė, o vakar įdarbinta ir naujoji viceministrė – Igno Vėgėlės bendražygė - Kristina Zamarytė- Sakavičienė. GayLine.LT paaiškina, kodėl tai yra pavojinga valstybei.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino naują Žmogaus teisių komisijos pirmininkę. Ja tapo aktyviai LGBTQ+ žmonių teises ginanti Rasa Račienė. Komisijos vadovybės pokyčiai įvyko iš miesto tarybos pasitraukus Ievai Dirmaitei.

Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas, ilgametis Igno Vėgėlės bendražygis, ketvirtadienį suskubo posėdžio metu paprašyti pagerbti Jungtinėse Valstijose nužudyto dešiniųjų pažiūrų politikos aktyvisto Charlie Kirko atminimą.

Šiemet trisdešimtmetį minintis portalas Gayline.lt ir kitos LGBTQ+ organizacijos akivaizdžiai stokoja paramos. Kyla klausimas ar žmogaus teisių gynyba turi būti nemokama? Nors visuomenėje vis dažniau girdime kalbas apie toleranciją, realybėje parama žmogaus teisių judėjimams – itin maža. Ir ne tik finansinė, bet ir moralinė.