Velykos tarp tikėjimo, šeimos ir savęs priėmimo. Patarimai LGBTQ+ žmonėms
Artėjant Velykos, daugelis žmonių Lietuvoje ruošiasi vienai svarbiausių metų švenčių – susitikimams su šeima, margučiams ir tradicijoms, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Tačiau LGBTQ+ bendruomenės nariams ši šventė neretai tampa ne tik džiaugsmo, bet ir vidinės įtampos laiku. Daliai žmonių Katalikų Bažnyčia išlieka svarbi kultūrinė ar dvasinė erdvė. Tačiau kartu ji dažnai yra ir atstūmimo šaltinis – institucija, kurioje vis dar girdimi pasisakymai, neigiantys LGBTQ+ žmonių santykių vertę. Todėl Velykos kai kuriems tampa pasirinkimu tarp tikėjimo, šeimos ir savęs.
Tarp tradicijų ir savisaugos
Šventinis laikotarpis dažnai reiškia grįžimą į šeimos namus. Ten laukia ne tik šventinis stalas, bet ir ne visada malonūs klausimai, užuominos. Psichologai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia – savisauga. Nebūtina dalyvauti kiekvienoje diskusijoje ar atsakinėti į provokuojančius klausimus. Kartais sąmoningas ribų nustatymas yra būdas išsaugoti santykį su šeima, neaukojant savęs.
Kita vertus, ne visos šeimos yra priešiškos. Net jei artimieji iki galo nesupranta, Velykos gali tapti proga kurti naują bendrystę – per bendras veiklas, prisiminimus ar paprastą buvimą kartu, neakcentuojant skirtumų.
Vis daugiau LGBTQ+ žmonių renkasi atsitraukti nuo religijos, tačiau nepraranda tikėjimo ar dvasinių praktikų. Velykų esmė – atgimimas, viltis ir nauja pradžia – gali būti interpretuojama ir be griežtų doktrinų. Kai kurie renkasi švęsti gamtoje, su artimais draugais ar bendruomenėje, kurioje jaučiasi priimti.
Tai primena, kad tikėjimas nėra vien institucija – tai ir asmeninis santykis su vertybėmis, kurios gali būti įtraukiančios, o ne atstumiančios.
Pasirinkta šeima – ne mažiau svarbi
Kai biologinė šeima kuria atmosferą, kurioje sunkū būti, vis svarbesnę vietą užima vadinamoji „pasirinkta šeima“ – draugai, partneriai, bendruomenės nariai. Šventės su jais gali būti ne mažiau prasmingos: bendri pietūs, margučių dažymas ar tiesiog laikas kartu sukuria naujas tradicijas, kurios dažnai tampa net svarbesnės nei įprastos.
Tai nėra šeimos atsisakymas – tai jos išplėtimas. Kartu savotiška savęs apsauga - būnat ten ir su tais, kurie tave priima - gaunama gerokai daugiau, nei praleidžiant laiką įtampoje tarp giminių. Gyvenimas duotas tik vienas ir mes patys nusprendžiame kaip norime laisti laiką.
Kaip išgyventi sudėtingas akimirkas?
Velykų metu gali iškilti jautrios situacijos – nuo nepatogių klausimų iki atvirų konfliktų. Specialistai pataria turėti planą:
- iš anksto nuspręsti, kokių temų nenorite aptarti;
- pasiruošti neutralius atsakymus ar būdus nukreipti pokalbį;
- turėti galimybę išeiti ar atsitraukti, jei situacija tampa per sunki.
Svarbiausia – prisiminti, kad jūs esate nuostabūs bei unikalūs ir niekas to negali pakeisti - nei kitų žmonių užuominos, kritika ar net neapykanta.
Nors Velykos gali būti sudėtingas laikas, jos taip pat suteikia galimybę permąstyti santykius – tiek su kitais, tiek su savimi. Ne visos šeimos iš karto tampa priimančios, bet pokyčiai dažnai prasideda nuo mažų žingsnių: nuo buvimo kartu, nuo tyliai kuriamo supratimo, nuo drąsos būti savimi net ir nepatogiose situacijose.
Ir galbūt svarbiausia – Velykų žinia apie atgimimą gali būti skirta ne tik religijai, bet ir kiekvienam žmogui asmeniškai. Net ir po atstūmimo galima rasti bendrystę, net ir tarp skirtumų – ryšį. Šventė gali būti kitokia. Bet ji vis tiek gali būti jūsų. Kurkite ją patys.
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti
