GayLine.LT atlikta pirminė viešai prieinamų komentarų analizė leidžia manyti, kad didelė dalis šios tariamos „visuomenės nuomonės“ galėjo būti dirbtinai formuojama. Vertinant kelias dešimtis aktyviausių paskyrų, jų elgesio modelius ir komentarų pasikartojimą skirtingose žiniasklaidos priemonėse, preliminariai nustatyta, kad apie 70 proc. agresyviausių komentarų turėjo požymių, būdingų netikroms arba koordinuotai veikiančioms paskyroms.

Svarbu pabrėžti, kad tai nėra galutinė ekspertinė išvada. Vis dėlto stebėti dėsningumai kelia rimtų klausimų, ar Lietuvos socialiniuose tinkluose nebuvo vykdoma koordinuota neapykantos kampanija.

Komentarai buvo beveik identiški

Analizuojant komentarus greitai išryškėjo vienas keisčiausių dalykų – skirtingi vartotojai nuolat kartojo tas pačias frazes, tas pačias mintis ir net labai panašias formuluotes.

Viena dažniausiai kartotų temų buvo tariamas rūpestis automobiliu, kuriuo buvo įvykdytas teroro aktas. Komentatoriai reiškė užuojautą ne žmonėms, o transporto priemonei, taip sąmoningai nuvertindami aukas.

Kita itin dažnai pasikartojusi tema – teiginiai apie „išsišūdinimą“, „šiukšlių valymą“ ar „spalvotųjų naikinimą“. Tokie komentarai siekė pažeminti LGBTQ+ žmones, paverčiant juos ne žmonėmis, o kažkuo, ką reikia išvalyti.

Trečioji pasikartojanti komunikacinė linija buvo džiaugsmas dėl tariamai „praretintų LGBTQ+ gretų“. Ne viename komentare buvo rašoma, kad žuvo „per mažai žmonių“, jog reikėjo važiuoti sunkvežimiu ar net tanku.

Dar viena itin dažna manipuliacija – komentarai, jog „svarbiausia, kad žmonės nenukentėjo“. Tokia formuluotė iš esmės teigia, kad LGBTQ+ žmonės nėra laikomi žmonėmis.

Penktoji tema – atviras teroristo šlovinimas. Daugybėje komentarų jis vadintas didvyriu, šaunuoliu ar žmogumi, kuris padarė „gerą darbą“.

Smurto šlovinimas be jokios empatijos

Dalis komentarų peržengė bet kokias civilizuotos diskusijos ribas. Vieni rašė: „Reikėjo daugiau sutraiškyti.“ Kiti pridūrė: „Šaunuolis vairuotojas, sėkmės jam.“ Buvo ir tokių, kurie atvirai ragino ateityje panaudoti sunkvežimį ar tanką, kad aukų būtų daugiau.

Kai kurie komentatoriai žuvusį žmogų vadino „išsigimėliu“, kiti teigė, jog LGBTQ+ žmonių apskritai negalima vadinti žmonėmis.

Tokie pasisakymai ne tik žeidžia aukų artimuosius. Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už viešą neapykantos kurstymą ir smurto skatinimą prieš žmonių grupes.

Tie patys komentarai – skirtinguose portaluose

Pirminė analizė atskleidė dar vieną įdomų dėsningumą. Tie patys vartotojai labai panašiais komentarais reiškėsi po skirtingų žiniasklaidos priemonių publikacijomis. Vos viename portale pasirodžius naujienai apie Berlyno tragediją, netrukus identiškos arba beveik identiškos žinutės atsirasdavo kituose naujienų portaluose.

Natūraliose diskusijose žmonės paprastai komentuoja vieną ar kitą publikaciją. Šiuo atveju buvo matyti sistemingas aktyvumas keliose vietose vienu metu. Tai leidžia kelti klausimą, ar komentarai buvo spontaniški, ar koordinuojami, ar net skelbiami automatiškai.

Paskyros atrodo lietuviškos, tačiau jų turinys kelia įtarimų

Dar įdomesnis vaizdas atsiveria apsilankius dalies aktyviausių komentatorių profiliuose. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo įprasta – lietuviški vardai ir pavardės, kartais viena ar dvi profilio nuotraukos. Tiesa, abejotinos kokybės ir atrodo, ne Lietuvoje fotografuotos.

Tačiau įsigilinus tampa akivaizdu, kad daugelyje paskyrų beveik nėra jokio asmeninio gyvenimo ženklų. Jose gausu persidalintų kitų žmonių įrašų, įvairių vaizdo įrašų, memų, o nemažoje dalyje – rusiškų anekdotų, rusiškų televizijos laidų ištraukų ar kito turinio rusų kalba.

Kai kurių paskyrų profilio nuotraukos per trumpą laiką buvo keičiamos kelis kartus. Tai rodo, kad jos nebuvo sukurtos realaus, tikro žmogaus, nes neturi jokio ryšio tarpusavyje.

Visa tai savaime neįrodo, kad paskyros yra netikros. Tačiau tokie požymiai dažnai minimi socialinių tinklų tyrimuose kaip galimi koordinuotų dezinformacijos tinklų bruožai.

Kuriamas įspūdis, kad neapykanta – visuomenės norma

Tokio pobūdžio komentarų tikslas nebūtinai yra įtikinti žmones. Komunikacijos ir informacinių operacijų tyrėjai jau seniai pastebi kitą efektą – pakanka sukurti įspūdį, kad tam tikra nuomonė yra dominuojanti.

Kai po straipsniu žmogus pamato kelias dešimtis komentarų, kuriuose juokiamasi iš nužudytų žmonių ar šlovinamas teroristas, gali susidaryti klaidingas įspūdis, jog taip mano dauguma visuomenės.

Tokia iliuzija veikia psichologiškai. Ji gali paskatinti kitus prisijungti prie neapykantos, o LGBTQ+ žmonėms sukelti baimės, nesaugumo ir izoliacijos jausmą.

Reikia rimto tyrimo

Ar visas šias paskyras valdė botai? Į šį klausimą šiandien atsakyti negalima. Botų tinklai tampa vis sudėtingesni, o dalį koordinuotų kampanijų vykdo realūs žmonės, veikiantys organizuotai arba gaunantys už tai atlygį. Todėl tikslesnis terminas dažnai yra neautentiškas koordinuotas elgesys, kurį savo tyrimuose naudoja ir didžiosios socialinių tinklų platformos.

Vis dėlto GayLine.LT atlikta pirminė analizė rodo pakankamai daug pasikartojančių požymių, kad būtų pagrindas išsamesniam specialistų tyrimui. Jei paaiškėtų, jog neapykantos kampanija buvo koordinuojama dirbtinai, tai reikštų ne tik bandymą paveikti visuomenės nuomonę, bet ir sąmoningą siekį kurstyti neapykantą po vieno tragiškiausių pastarųjų metų įvykių Europoje.

Toks elgesys kelia grėsmę ne tik LGBTQ+ bendruomenei. Jis kelia grėsmę ir demokratijai, nes dirbtinai sukuria įspūdį, kad smurto pateisinimas ir neapykanta yra visuomenės norma.