Netikri žmonės, tikri komentarai

Viena ryškiausių tendencijų – automatizuotų paskyrų, vadinamųjų botų, naudojimas socialiniuose tinkluose. Šios paskyros gali būti valdomos žmonių, tačiau vis dažniau jų turinį generuoja dirbtinis intelektas.

Jos kuria įspūdį, kad tam tikra nuomonė yra plačiai paplitusi. Po publikacijomis apie LGBTQ+ bendruomenę staiga atsiranda šimtai panašaus turinio komentarų, kurie kartoja tas pačias frazes, naudoja panašų žodyną ir skatina neapykantą.

Tokios kampanijos gali sukurti klaidingą įspūdį, kad didžioji visuomenės dalis nepritaria LGBTQ+ žmonių siekiams turėti tokias pat teises kaip ir kiti, nors iš tikrųjų reikšminga dalis komentarų gali būti dirbtinai sugeneruoti arba koordinuotai platinami.

Dirbtinio intelekto kuriamas melas

Generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiai leidžia per kelias sekundes sukurti įtikinamai atrodančius straipsnius, socialinių tinklų įrašus ar net tariamų ekspertų komentarus. Tai reiškia, kad melaginga informacija gali būti gaminama masiškai ir beveik be jokių sąnaudų. Pavyzdžiui, galima sukurti dešimtis tariamų istorijų apie neegzistuojančius nusikaltimus, melagingus „mokslinius tyrimus“ ar išgalvotas citatas, kurios vėliau platinamos socialiniuose tinkluose. Nors faktai tokios informacijos nepatvirtina, ji dažnai plinta greičiau nei jos paneigimas.

Dar didesnį pavojų kelia dirbtinio intelekto generuojamos nuotraukos ir vadinamieji „deepfake“ vaizdo įrašai. Jais galima sukurti neegzistuojančius protestus, tariamus LGBTQ+ aktyvistų pasisakymus ar net suklastoti politikų kalbas. Tokia medžiaga gali būti naudojama siekiant kurstyti pasipiktinimą, skatinti baimę ar pateisinti diskriminacinius sprendimus.

Ekspertai perspėja, kad visuomenei tampa vis sunkiau atskirti autentišką turinį nuo dirbtinai sukurto.

Emocijos – svarbiausias ginklas

Moksliniai tyrimai rodo, kad socialiniuose tinkluose greičiausiai plinta turinys, sukeliantis stiprias emocijas – pyktį, baimę ar pasipiktinimą. Dirbtinis intelektas gali analizuoti, kokios žinutės sulaukia daugiausia reakcijų, ir automatiškai kurti vis labiau emocingą turinį. Dėl to anti-LGBTQ+ propaganda gali tapti ne tik gausesnė, bet ir gerokai efektyvesnė.

Europos Sąjungos, NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro bei įvairių dezinformacijos tyrėjų analizės rodo, kad dirbtinis intelektas jau naudojamas informacinėse operacijose. Dažniausiai taikiniais tampa jautrios visuomenės temos – migracija, karai, rinkimai, klimato kaita ir LGBTQ+ teisės. Pastarosios neretai vaizduojamos kaip grėsmė tradicinėms vertybėms ar nacionaliniam saugumui, nors tokiems teiginiams nėra pagrindo.

Kai kurios kampanijos siekia ne įtikinti konkrečia nuomone, o apskritai didinti visuomenės susipriešinimą.

Ką gali padaryti kiekvienas?

Ekspertai rekomenduoja kritiškai vertinti informaciją internete. Jei po straipsniu matoma dešimtys labai panašių komentarų, verta atkreipti dėmesį į jų autorius. Įtartinais laikomi profiliai, kuriuose nėra asmeninių nuotraukų, beveik nėra originalaus turinio, o paskyros aktyvumas apsiriboja komentarais po naujienomis.

Taip pat svarbu tikrinti informaciją keliuose patikimuose šaltiniuose ir nepasitikėti vien socialiniuose tinkluose matomais vaizdais ar citatomis. Dirbtinis intelektas pats savaime nėra nei geras, nei blogas – viską lemia tai, kaip jis naudojamas. Tos pačios technologijos, kurios padeda diagnozuoti ligas, kurti vertimus ar mokymo priemones, gali būti panaudotos ir neapykantos kampanijoms.

Todėl vis daugiau ekspertų pabrėžia, kad svarbiausia investuoti ne tik į technologinius sprendimus, bet ir į visuomenės medijų raštingumą, kritinį mąstymą bei gebėjimą atpažinti manipuliacijas.

Augant dirbtinio intelekto galimybėms, gebėjimas atskirti tikrą informaciją nuo dirbtinai sukurtos propagandos tampa vienu svarbiausių šiuolaikinės demokratijos iššūkių. LGBTQ+ bendruomenė yra tik viena iš grupių, kuri gali tapti tokių informacinių atakų taikiniu – rytoj tai gali būti bet kuri kita visuomenės dalis. Todėl kova su dirbtiniu intelektu paremta dezinformacija yra ne tik žmogaus teisių, bet ir visos visuomenės saugumo klausimas.