Pasaulis nusidažė violetine spalva: kodėl LGBTQ+ jaunimui svarbi „Spirit Day“
Spalio 15-oji pasaulyje minima kaip „Spirit Day“ – diena, skirta palaikyti LGBTQ+ jaunimą ir priminti apie patyčių žalą. Akcijos dalyviai kviečiami vilkėti violetinę spalvą, tačiau už simbolinio gesto slypi klausimas: ar jauni žmonės gali jaustis saugūs mokykloje, šeimoje ir internete?
„Spirit Day“ koordinuoja JAV LGBTQ+ žmonių matomumą skatinanti organizacija GLAAD. Violetinė spalva siejama su vaivorykštės vėliavos juosta, simbolizuojančia dvasią.
Iniciatyva prasidėjo 2010 metais, kai Kanados moksleivė Brittany McMillan paragino socialinių tinklų naudotojus vilkėti violetinius drabužius ir išreikšti solidarumą su LGBTQ+ jaunuoliais. Tuomet visuomenėje daug dėmesio buvo skiriama pranešimams apie patyčias ir jaunų LGBTQ+ žmonių savižudybes.
Per daugelį metų akcija išaugo į tarptautinę iniciatyvą. Prie jos prisideda žinomi žmonės, organizacijos, žiniasklaidos priemonės ir bendruomenės. Tačiau tikrasis jos poveikis negali būti matuojamas vien violetiniais drabužiais ar socialinių tinklų įrašais.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2024 metų LGBTQ+ apklausoje Lietuvos respondentai pasakojo apie patirtas patyčias, įžeidinėjimus ir grasinimus mokymosi metu. 72 proc. Lietuvoje apklaustų asmenų nurodė patyrę tokio pobūdžio išgyvenimų mokykloje, o ES apklaustųjų rodiklis buvo 67 proc.
Šių skaičių nereikia painioti su dabartinių moksleivių patyčių paplitimo rodikliu. Respondentai pasakojo apie savo mokymosi laikotarpį, o savanoriška internetinė apklausa nėra reprezentatyvus visų šalies moksleivių tyrimas. Tačiau duomenys parodo, kad patyčių patirtis daugeliui LGBTQ+ žmonių yra puikiai pažįstama.
Patyčios gali pasireikšti įžeidinėjimais, pravardžiavimu, ignoravimu, grasinimais, privačios informacijos paviešinimu ar fiziniu smurtu. Kartais jų taikiniu tampa ir jaunuoliai, kurie patys nėra LGBTQ+, bet neatitinka aplinkinių primetamų lyčių stereotipų.
Svarbu pastebėti, kad patyčių prevencijai svarbi ne vien nukentėjusiojo reakcija. Mokykla turi turėti aiškią tvarką, kaip pranešti apie patyčias, kokią pagalbą gauna mokinys ir kaip užtikrinamas privatumas. Darbuotojai turi gebėti atpažinti ir su seksualine orientacija ar lytine tapatybe susijusias patyčias.
Jei jaunuolis papasakoja apie patyčias ar pasidalija asmenine informacija, svarbu išklausyti jo nesumenkinant. Atsiskleidimas apie seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę nėra informacija, kurią reikėtų platinti be jo leidimo. Esant grasinimams, smurtui ar tiesioginei grėsmei saugumui, būtina kreiptis į atsakingus suaugusiuosius ar institucijas.
Simboliniai gestai gali parodyti, kad žmogus nėra vienas. Tačiau jie negali pakeisti nuoseklaus darbo prieš patyčias, psichologinės pagalbos ir atsakingo suaugusiųjų elgesio. „Spirit Day“ stengiasi aktualizuoti problemą ir siekti, kad visi jaustųsi saugiau klasėje, namuose ar internetinėje erdvėje.
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti

