Kandidatūrą M. Norbutas pristatė netradicinėje spaudos konferencijoje – Vilniaus gatvėmis judančiame elektriniame autobuse. Kartu su Lietuvos žaliųjų partijos pirmininke Ieva Budraite ir komanda jis aptarė miesto problemas bei siūlomus jų sprendimus.

„Vilnius turi didžiulį potencialą, bet miestą pernelyg dažnai vertiname pagal naujus statybų projektus, pritrauktas investicijas ar tarptautinius titulus. O kaip sekasi čia gyvenantiems žmonėms? Kiek jie moka už būstą, kiek laiko praleidžia spūstyse, kokią aplinką randa išėję iš namų? Noriu, kad būtent šie klausimai taptų svarbiausiais vertinant miesto valdžios darbą“, – sako M. Norbutas.

Kandidatas, jungiantis aplinkosaugą, transporto inovacijas ir žmogaus teises

M. Norbutas, eidamas aplinkos viceministro pareigas, kuravo gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų ir atliekų politikos klausimus. Jis yra vadovęs Transporto inovacijų asociacijos Žaliojo transporto grupei, dirbęs Europos Parlamento nario komandoje, vadovavęs nevyriausybinėms organizacijoms ir įgyvendinęs aplinkosauginio švietimo iniciatyvas.

Jis taip pat yra žmogaus teisių aktyvistas, portalo „GayLine.lt“ redaktorius ir vienas pareiškėjų Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjamoje byloje „Norbutas ir Šamatulskis prieš Lietuvą“ dėl tos pačios lyties porų santykių teisinio nepripažinimo.

„Martyno kandidatūra nėra atsitiktinis pasirinkimas. Jis turi itin vertingos darbo valstybės institucijose patirties, išmano transporto ir aplinkosaugos politiką, bet kartu yra žmogus, kuris nebijo ginti žmogaus teisių ir kelti nepatogių klausimų. Būtent tokio požiūrio reikia miestui, kuriame ekonominė plėtra pernelyg dažnai atskiriama nuo socialinio teisingumo ir aplinkos apsaugos“, – teigia Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Kritika viešojo transporto kainoms ir augančiai miesto priklausomybei nuo automobilių

Daug kritikos M. Norbutas skiria Vilniaus susisiekimo politikai. Pernai sostinėje padidintos viešojo transporto bilietų kainos, žadant gerinti paslaugų kokybę. Tačiau, kandidato vertinimu, miestas vis dar nesugeba pasiūlyti pakankamai patrauklios alternatyvos automobiliui.

2022 m. automobiliais buvo atliekama 43,6 proc. kelionių Vilniuje, o 2024 m. ši dalis išaugo iki 47,7 proc., nors pagal darnaus judumo planą iki 2030 m. ją siekiama sumažinti iki 30 proc.

„Žmonės neturėtų kasdien praleisti valandų spūstyse vien todėl, kad miestas nesugeba pasiūlyti patogios alternatyvos automobiliui. Vilniečiams pabrangino viešojo transporto bilietus, tačiau užuot pirmiausia užtikrinusi dažnesnius reisus, greitesnes jungtis ir patogų susisiekimą su gyvenamaisiais rajonais, savivaldybė leidžia milijonus sezoniniams elektriniams laiveliams. Ir dar pristato juos kaip viešojo transporto sistemos tobulinimą. Vadinkime daiktus tikraisiais vardais: tokį projektą pristatyti kaip žaliojo judumo proveržį – žaliojo smegenų plovimo pavyzdys“, – sako M. Norbutas.

Renovacijos tempai atsilieka, būstas tampa vis sunkiau įperkamas

Kandidatas atkreipia dėmesį ir į vangiai vykstančią daugiabučių renovaciją. Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, Vilniuje renovuota vos 7,4 proc. daugiabučių, kai šalies vidurkis siekia 15,9 proc.

M. Norbuto vertinimu, sostinei, deklaruojančiai ambicingus klimato tikslus, tokie rezultatai yra nepakankami. Jis siūlo aktyvesnį savivaldybės vaidmenį organizuojant renovaciją, daugiau pagalbos gyventojams ir griežtesnę darbų kokybės kontrolę.

Dar vienas žaliųjų prioritetas – būsto įperkamumas. Lietuvos bankas fiksuoja dviženkliu tempu augančias būsto kainas, kurios didina finansinę naštą, ypač pirmąjį būstą įsigyjantiems gyventojams. Žalieji siūlo plėsti municipalinio būsto fondą, sudarant galimybes platesnei gyventojų grupei nuomotis būstą mažesnėmis nei rinkos kainomis.

„Vilnius negali tapti miestu, kuriame gali dirbti daugelis, bet gyventi – tik gerai uždirbantys. Savivaldybė turi daugiau priemonių šiai problemai spręsti, nei vien stebėti nekilnojamojo turto rinką“, – teigia M. Norbutas.

Atliekų krizė atskleidė sistemines valdymo problemas

Žaliųjų kritikos sulaukia ir šiemet Vilniaus regioną ištikusi atliekų tvarkymo krizė. Rugsėjį paskelbtas LRT Tyrimų skyriaus tyrimas atskleidė, kad apie atliekų operatoriaus finansinius sunkumus ir galimas atliekų kaupimosi rizikas savivaldybei buvo žinoma dar iki krizės.

Partija taip pat kritikuoja Vilniuje taikomą maisto atliekų rūšiavimo sistemą, kai gyventojų į oranžinius maišelius surinkti maisto likučiai didžiojoje miesto dalyje metami į mišrių atliekų konteinerius, tikintis juos atskirti mechaninio apdorojimo įrenginiuose.

„Gyventojams sakoma, kad jie rūšiuoja, tačiau maisto atliekos vėl patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą. Kuriame sudėtingas technologines sistemas, kurios turi ištaisyti tai, ko neturėtume daryti nuo pat pradžių. O kai sistema sugenda, pasekmes matome visi. Atliekų krizė Vilniuje parodė, kodėl svarbu kurti ne tik technologiškai pažangias, bet ir atsparias atliekų tvarkymo sistemas“, – renginyje kalbėjo Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkas, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Laurynas Okockis, taip pat dalyvausiantis savivaldos rinkimuose.

Žaliosios sostinės titulas – ne pakaitalas aplinkosaugos rezultatams

I. Budraitė atkreipia dėmesį į atotrūkį tarp Vilniaus, kaip 2025 m. Europos žaliosios sostinės, viešinimo ir miesto aplinkosaugos politikos rezultatų. Jos teigimu, investicijos į žaliąjį įvaizdį kelia klausimų, kai renovacijos tempai atsilieka, susisiekimo sistema išlieka priklausoma nuo automobilių, o gyventojams tenka ginti žaliąsias erdves nuo naujų užstatymo planų.

„Europos žaliosios sostinės titulas neturėtų tapti leidimu užsiimti žaliuoju smegenų plovimu. Galime išleisti milijonus miesto įvaizdžiui, bet nuo to nepagreitės renovacija, nesumažės spūstys ir neišnyks atliekų kalnai. Miesto žalumas turi būti matuojamas realiais rezultatais, o ne komunikacijos kampanijų sėkme. Martyno Norbuto kandidatūra atspindi mūsų siekį šiuos prioritetus keisti“, – sako I. Budraitė.

Žalieji taip pat pasisako už didesnį bendruomenių įtraukimą į miesto planavimą ir universalaus dizaino principų taikymą, kad Vilnius būtų patogus skirtingo amžiaus bei poreikių gyventojams.

M. Norbutas kritikuoja ir dabartinio mero Valdo Benkunsko politinę komunikaciją migracijos klausimais. Jo vertinimu, miesto valdžia turėtų ne priešinti visuomenės grupes, o investuoti į veiksmingesnį lietuvių kalbos mokymą, integracijos paslaugas ir socialinės sanglaudos stiprinimą.

Lietuvos žaliųjų partija kandidatūros pristatymo metu paskelbė ir politinės kampanijos šūkį – „Ne interesams, o žmonėms. Gyvas Vilnius visiems“.

2027 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kovo 7 d. Dabartinis Vilniaus meras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Valdas Benkunskas, sostinei vadovaujantis nuo 2023 m., spalio pabaigoje paskelbė sieksiantis antrosios kadencijos. Į Vilniaus mero postą pretenduos ir kitų politinių partijų bei komitetų kandidatai.