„Klimato kaita sukelia katastrofas, kurios pirmiausia paliečia labiausiai pažeidžiamas grupes - moteris, vaikus, taip pat ir LGBTQ+ asmenis“, - sako Erasmus+ projekto Click on T atstovas Martynas Norbutas.

Jo teigimu, tiek karas, tiek gamtos stichijų sukelti padariniai, tiek pandemija rodo, jog parama ir pagalba pirmiausia neretai pasiekia tuos, kurie ir patys turi resursų, galimybių išgyventi. Tuo tarpu labiausiai paveiktų žmonių grupės lieka eilės gale.

Klimato teisingumas savo esme yra susijęs su pagarba ir teisingumu visiems - visoms tautoms, visiems žmonėms, jų nediskriminuojant. Norint pasiekti klimato teisingumo - pirmiausia turime pripažinti, kad klimato kaita skirtingai veikia įvairias žmonių grupes. Vaikai, moterys ir žmonės iš besivystančių šalių pirmiausia patiria jo pasekmes.

„Antras žingsnis - pripažinti, kad klimato kaita neabejotinai padidina ir taip egzistuojančią socialinę nelygybę“, - sako Socialinių investicijų valdymo centro steigėjas M. Norbutas.

Jis atkreipia dėmesį, kad tie, kurie vos suduria galą su galu, įvykus katastrofai neturi jokių resursų ir mažesnes galimybes išgyventi ar atsitiesti. Tuo tarpu turtingieji - pasinaudoją turimais resursais, turi daugiau šansų. Klimato kaitos poveikis nevienodas ir skirtingo amžiaus žmonėms. Vyresni, lėtinių ligų turintys ar neįgalūs asmenys tampa tais, kurie pirmieji  nukenčia nuo oro taršos ar karščio bangų.

„Be šių objektyvių dalykų, turime matyti kokį poveikį daro stereotipai, fanatinės religinės dogmos, ar politiniai įsitikinimai“, - teigia M. Norbutas. - „Man akivaizdu, kad prieš LGBTQ+ bendruomenę nusistačiusioje visuomenėje pagalba krizės metu juos pasieks daug vėliau, nei kitus žmones. Taigi, tie, kurie patiria represijas ar jų nenorima matyti mūsų visuomenėje, esant ekstremaliai situacijai baudžiami dar kartą“.

Įvairiose šalyse atlikti pandemijos poveikio visuomenei tyrimai rodo, kad ji labiausiai pavaikė LGBTQ+ bendruomenę. Šios bendruomenės atstovai dažniau neteko darbo ir pajamų, jiems, gerokai intensyviau nei kitiems, buvo atsisakoma suteikti reikiamą gydymą. Tyrimai atlikti po įvairių gamtos katastrofų taip pat rodo, kad smurto ir prievartos protrūkiai prieš LGBTQ+ asmenis buvo gerokai dažnesni.

„Neapykanta katastrofų akivaizdoje turi būti kažkur nukreipta. Ir dažnai ji išsilieja ant pažeidžiamiausių visuomenės narių, kurių negina ar negali tuo metu apginti atsakingos institucijos. Aplinkiniams nesikišant, dėl išankstinių nuostatų tos žmonių grupės atžvilgiu, yra daug lengviau daryti nusikaltimus“, - sako M. Norbutas.

Į LGBTQ+ asmenis dažniausiai neįsižvelgiama kai vykdoma skubi evakuacija ar suteikiamas apgyvendinimas po nelaimės. „Visi žiūri į pase nurodytą lyties žymą ir nenorima matyti žmogaus, kuris stovi priešais“, - teigia projekto Click on T atstovas. Dėl tos priežasties išskiriamos šeimos, trans žmonės apgyvendinami netinkamomis sąlygomis, taip sudarant dar daugiau paskatų jiems patirti smurtą.

Šios grėsmės iš esmės yra susijusios su bet kokiais neramumais, ar tai būtų karas, ar stichinės nelaimės. Klimato kaita skatina tiek viena, tiek kitą. Kova dėl resursų - ypač vandens - yra viena iš tų, kuri aiškiai parodo, kaip klimato kaita gali sukelti karinius konfliktus.

Anot ekspertų, būtent dėl klimato kaitos pasekmių didesnio poveikio LGBTQ+ bendruomenei, kova stabdant klimato kaitą neabejotinai yra ir kova už LGBTQ+ teises.

„Klimato kaitos sustabdymą yra tokia pati kova dėl teisingumo, kaip moterų teisių gynimas ar LGBTQ+ bendruomenės lygiateisiškumo siekiai. Nykstant mūsų planetai - neabejotinai intensyvės kovos dėl išlikimo“, - teigia M. Norbutas.

Pasak jo, jau dabar pažvelgus į nuogą statistiką dėl moterų nelygybės, išnaudojimo ar suskaičiavus kuriose šalyse iš tiesų yra gerbiamos LGBTQ+ teisės - tampa akivaizdu, kas nukentės labiausiai.

Erasmus+ projekto Click on T projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį pateikiamos informacijos naudojimą.