depresija

Tarptautinės LGBTQI jaunimo organizacijos IGLYO atliktas tyrimas Europoje. Tyrime dalyvavo daugiau nei 1,5 tūkst. 14–30 metų amžiaus respondentų iš 35 Europos regiono šalių, tarp jų ir Lietuvos. Tyrimo autoriai analizavo LGBTI+ jaunų žmonių patirtis, susijusias su depresija, nerimu, diskriminacija ir galimybėmis gauti pagalbą.

Pažinčių programėlės pilnos veidų ir patrauklių kūnų, tačiau daugeliui LGBTQ+ žmonių Lietuvoje jos tampa ne pažinčių, o nusivylimo vieta. Nors viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie lygybę, daliai queer bendruomenės narių kasdienybė regionuose išlieka itin vieniša. Mažesniuose miestuose trūksta ne tik renginių ar saugių susitikimų vietų, bet ir elementaraus jausmo, kad esi matomas bei priimtas. GayLine.LT pakalbino kelis žmones, kurie gyvena mažesniuose miestuose.

Psichikos sveikata LGBTQ+ bendruomenėje – viena didžiausių aktualijų. Tyrimai rodo, kad queer žmonės, dėl visuomenės neigiao požiūrio į juos, dažniau nei heteroseksualūs bendraamžiai patiria nerimą, depresiją ar net savižudybės riziką. Tačiau prieiga prie pagalbos tebėra labai sudėtinga – eilės pas psichoterapeutus ir kitus specialistus yra ilgos, o queer draugiškų ekspertų pasirinkimas labai ribotas. Aiškinamės, ar čia gali padėti nauja tendencija – „Dirbtinio intelekto terapija“?

Joshua Fox sulaukė nemenkos kritikos, kai „TikTok“ paskelbė, kad šiemet atsitiktiniams santykiams susitiko su 84 vyrais. Po kelių dienų nuomonės formuotojas nusprendė paaiškinti kaip jis veda statistiką ir kodėl jam reikia vis naujų pažinčių.

Naujausias „myGwork“ tyrimas atskleidė, kad beveik pusė LGBTQ+ darbuotojų visame pasaulyje susidūrė su depresiją.

Youtube laidoje „Be Spalvų“ viešėjusi Saulė pasidalino savo gyvenimo istorija. Ji teigė, kad dėl informacijos trūkumo paauglystėje galvojusi, kad trauka tos pačios lyties asmenims yra problema, jog ją reikia gydyti. Nebuvo paprasta atsiskleisti ir savo homofobiškų pažiūrų tėvams.