neapykanta

Didėjant nerimui dėl karo, vis labiau siautėjant prieš LGBTQ+ bendruomenę nusiteikusiems žmonėms Lietuvoje, GayLine.LT skaitytojas pasidalini atviru laišku politikams. Jis teigia, kad mūsų šalyje neatsiranda nei vieno lyderio, kuris nuramintų žmones, parodytų lyderystę ir užtikrintų, jog kiekvienas norėtų ginti savo pačių šalį.

Kai religiniai fanatikai sako, kad siekia ginti vaikus – reikėtų įsivaizduoti kokį siaubą mažamečiai patyrė Naujosios Zelandijos mokykloje, kai į ją įsiveržė krikščionių fundamentalistų grupuotė. Vaikai su suaugusiaisiais buvo priversti užsibarikaduoti bibliotekoje ir laukti pagalbos.

Nuo D. Trumpo inauguracijos dar nepraėjo dvi savaitės, o diskriminacinės politikos įgyvendinimas ir juodinimo kampanijos šiurpina LGBTQ+ žmones. Panašu, kad šios bendruomenės nariai labai intensyviai svarsto persikelti į Kanadą.

„Virtualaus patrulio“ darbas duoda rezultatų. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kurstymas prieš LGBTQ+ žmones. Tyrėjai bandys nustatyti kas konkrečiai socialiniame tinkle ragino susidoroti su homoseksualiais žmonėmis.

Viename iš Šakių rajono kaimų gyvenantis 30-metis Marius B. prisikalbėjo. Jis viešai tyčiojosi iš žmonių seksualinės orientacijos ir tautybės. Kliuvo ir gėjams, ir ukrainiečiams. Teismas, įvertinęs vyro pasisakymus, skyrė griežtas sankcijas.

Fašistinio tipo pasisakymais ir veiklomis garsėjančios partijos „Jaunoji Lietuva“ lyderis toliau kiršina visuomenę skleisdamas tikrovės neatankančią informaciją. Homoseksualumą jis toliau bando susieti su pedofilija, skatina nepasitikėjimą Konstituciniu teismu.

Menininkas Lukas Svirplys atvirai prakalbo apie Lietuvoje tvyrančią negatyvią LGBTQ+ žmonių atžvilgiu atmosferą. Vis dėlto, jis neketina palikti šalies ir siekia savo darbu padėtį čia keisti. Jis teigia, kad labiausiai jį gąsdina „grasinama susidoroti“, kai „rašoma asmeniškai su linkėjimais susirgti, mirti, kai gatvėje stabteli ir išvemia savo nepasitenkinimą“.

Radviliškyje policija pradėjo tyrimą dėl neapykantos kurstymo prieš žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos.

„Fašistiniais“ lozungais pagarsėjusios Europos Parlamento politinės grupės, kuriai priklauso ir Petras Gražulis, narė viešai pažėrė kaltinimus remiančius LGBTQ+ žmonių lygiateisiškumo siekius. Į tokį akibrokštą sureagavo ir posėdžiui pirmininkavusi politikė. Vis dėlto, tai nebuvo vienintelis išpuolis.

Santykiai yra svarbi mūsų gyvenimo dalis, tačiau ne visi jie yra vienodai naudingi ar sveiki. Kartais mes taip stipriai norime meilės, dėmesio ar artumo, kad nepastebime, jog esame įstrigę mus žalojančiuose santykiuose. Jie gali sukelti daug emocinės, psichologinės ir net fizinės įtampos. Gayline.LT pateikia kelis argumentus kodėl neverta tikėtis stebuklo ir verta padėti jiems tašką.

Lenkijos vyriausybė siekia neapykantos kalbą dėl seksualinės orientacijos, lyties, amžiaus ir negalios priskirti nusikaltimams. Pagal šalies įstatymus „viešas įžeidimas dėl tautinės, etninės, rasinės ar religinės priklausomybės“ jau yra neteisėtas ir už juos gresia iki trejų metų kalėjimo.

Šią savaitę Strasbūre vykusios plenarinės sesijos metu buvo diskutuojama dėl prieš LGBTQ+ asmenis nukreiptus, naujai parengtus, teisės aktus kai kuriose Europos Sąjungos šalyse. Diskusiją atidariusi už lygybę atsakinga komisarė Helena Dalli teigė, kad LGBTQ+ žmonių padėtis vis dar nėra gera, o Taryba blokuoja svarbius sprendimus.

Praėjus kelioms dienoms po teismo nuosprendžio dėl 19-mečio sūnaus, gėjaus ir žydo nužudymo, jo mama Jeanne Pepper nusprendė duoti interviu ir papasakoti kuo ji gyvena šiandien. Moteris teigia, kad daug metų visuomenės dėmesys buvo koncentruojamas į jos vaiko žudiką, o dabar ji norėtų, jog visi galvotų kaip kurti kitokį pasaulį.

Užsienio žiniasklaidai ir politikams reiškiant nerimą dėl „Nemuno Aušros“ partijos įtraukimo į valdančiųjų koaliciją – ją sudariusios partijos paskutinę minutę suskubo padėtį taisyti. Į sutartį įtraukta nauja nuostata.

„Vieną baisiausių protestų prisimenu 2013 metais – buvo minima antihomofobijos diena Tbilisyje. Per televizorių mačiau, kaip tūkstančiai žmonių gatvėje puolė LGBTQ+ bendruomenės narius, norėjusius paminėti šią dieną. Dėl amžiaus, man dar buvo per anksti dalyvauti šiame mitinge, bet prisimenu, kaip stipriai išsigandau, stebint tuos agresyvius žmones per televizorių... Net bažnyčios atstovai juos vaikė ir puolė. Mano kūnas tiesiog drebėjo“, – vieną iš savo nemalonių patirčių man pasakoja Luca Bitchikashvilli-Lucrezia.

Klaipėdietis Gintas Urbonavičius teismo posėdyje pateikė neįtikėtinus argumentus, kodėl socialiniame tinkle „Facebook“ parašė komentarą „į laužą raskevičiu“.

Pasak policijos, incidentas įvyko 2024 m. rugpjūčio 11 d., sekmadienį, apie 22.15 val., kai trys nepažįstami vyrai, važiavę dviračiais staiga sustojo ir užpuolė du šalia kelio sėdinčius vyrus.

Vilniaus apygardos prokuratūra pranešė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl, įtariama, neapykantos skatinimo ir kurstymo prieš Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos bei viešosios tvarkos pažeidimo teismo salėje. GayLine.LT rašė apie incidentą, kai Antanas Kandrotas-Celofanas ir Andrejus Lobovas teismo salėje pradėjo kalbėti apie „kietus daiktus burnoje“, siūlė  Seimo nariui „pasivolioti“.

Kupiškėnas niekaip nepasimoko. Vyras jau antrą kartą teisiamas dėl kurstymo prieš LGBTQ+ žmones. Šį kartą Panevėžio apylinkės teismas buvo griežtesnis ir skyrė jam pusės metų laisvės atėmimo bausmę.

Visuomenės požiūris į LGBTQ+ bendruomenę per pastaruosius dešimtmečius sparčiai keitėsi. Daugelyje Vakarų šalių LGBTQ+ asmenų teisės tapo svarbia politinės darbotvarkės dalimi, o viešos diskusijos šia tema intensyvesnės. Tačiau nuomonių kaitą lemia ne tik asmeniniai žmonių įsitikinimai ar socialinė aplinka, bet ir politikų veikla bei jų deklaruojami siekiai. Politikai gali ženkliai paveikti visuomenės požiūrį į LGBTQ+ bendruomenę, siūlydami įstatymus, formuodami viešąją nuomonę, skatindami pagarbą arba priešingai – neapykantą.