Seimas

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė siūlymui rengti patariamąjį referendumą dėl Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo. Už projektą balsavo 7 komiteto nariai, 2 buvo prieš, o vienas susilaikė. Projektas toliau bus svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete.

Lietuvos jaunimo centras kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo nario Vytauto Sinicos viešosios komunikacijos, kurioje politinei žinutei apie migrantų deportaciją iliustruoti panaudotas fizinio smurto prieš žmogų vaizdinys.

Seimas atmetė Vytauto Sinicos siūlymą iš Baudžiamojo kodekso išbraukti straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už viešą teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą. Pateikimo stadijoje projektas nesulaukė daugumos palaikymo: už jį balsavo 18 parlamentarų, 43 buvo prieš, 29 susilaikė.

Kelios dešimtys nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimą, Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą, ragindami imtis sisteminių priemonių, kurios sustiprintų neapykantos nusikaltimų prevenciją, užtikrintų veiksmingesnę nukentėjusiųjų apsaugą ir didintų valstybės atsakomybę reaguojant į tokius nusikaltimus. Viešą kreipimąsi paskatino Visagine įvykdytas vienas žiauriausių pastarųjų metų neapykantos nusikaltimų prieš homoseksualų, negalią turintį asmenį.

Tarptautinės dienos prieš bifobiją, homofobiją ir transfobiją minėjimas tapo išbandymui Lietuvos Seimui. Vieni parlamentarai, kartu su tarptautiniais partneriais, būrėsi drauge ieškoti išeičių kaip kovoti su diskriminacija, neapykanta ir smurtu, kiti įtikinėjo save ir kitus, jog skatinti atskirtį yra būdas išsaugoti Lietuvą.

Airijos ambasadorė Lietuvoje Séadhna MacHugh Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ pasidalijo savo šalies patirtimi siekiant lygybės ir pabrėžė, kad ilgalaikiai pokyčiai prasideda nuo visuomenės gebėjimo matyti vieniems kitus kaip lygiaverčius bendruomenės narius.

Lietuvos Respublikos Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Matas Maldeikis kalbėjo apie politikų atsakomybę nepasiduoti radikalizmui ir siekti sprendimų, kurie stiprintų lygybę bei demokratiją.

Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją (IDAHOBIT) minėjimui skirtame renginyje Seime Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ragino žmogaus teisių klausimus vertinti ne kaip politinės kovos lauką, o kaip demokratinės visuomenės pagrindą.

Seimas nusprendė Lygių galimybių kontroliere paskirti Birutę Sabatauskaitę. Už tokį sprendimą balsavo dauguma parlamentarų - 64 už, 21 prieš, 12 susilaikė. Birutė institucijai vadovaus dar penkerius metus.

Antradienį Birutė Sabatauskaitė, kuriai pasiūlyta ir toliau vadovauti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, susitiko su Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Susitikimo metu norėta atsakyti klausimus prieš balsavimą Seime, kuriuo sprendžiama dėl minėtos kandidatūros. Kai kurie Seimo narių klausimai privertė suglumti tiesioginės transliacijos klausytojus.

Pastarosiomis savaitėmis paskelbti du svarbūs tarptautiniai žmogaus teisių padėties vertinimai Lietuvai siunčia itin nepalankią žinią. Mūsų šalis vis labiau panašėja į rytų kaimynes, kuriose demokratija neveikia. Apie tai šiandien diskutuojama Seime surengtame Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją (IDAHOBIT) minėjime. Jis nuo 10 val. bus transliuojamas ir tiesiogiai.

2026 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Seime vyks Tarptautinės dienos prieš bifobiją, homofobiją ir transfobiją (IDAHOBIT) minėjimui skirtas renginys „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“. Kiekvienas gali tapti šio renginio dalimi. Kviečiame REGISTRUOTIS.

„Kai buvau paauglė, buvau išprievartauta miesto „gaujos“. Mane išdraskė taip, kad išangėje liko randas. Buvau apsvaiginta. Niekas nepadėjo. Likau KALTA, nes jie paskelbė paskalas, kad aš pati norėjau.“ Tai tikra istorija. Ji nutiko moteriai, gyvenančiai tarp mūsų. Pasirašyk laišką raginantį Seimo narius veikti DABAR.

„Valstiečių“ atstovė Seime interviu LRT Panoramai atskleidė kodėl nori rengti Konstituciją ir tarptautinius susitarimus pažeidžiantį referendumą, kurio norima keisti šeimos sampratą. Ji sako, kad nėra patenkinta Konstitucinio Teismo nutarimais, kuriuo išaiškinta kas yra šeima. Dar daugiau - Ligita Girskienė teigia, kad jai nepatinka, jog tos pačios lyties nariai gali sudaryti šeimas.

Seimo salėje diskutuojant dėl 63 Seimo narių registruoto pasiūlymo rengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos keitimo Konstitucijoje, konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė atskleidė kodėl norima organizuoti šį balsavimą. Jai paantrino ir kai kurie socialdemokratai bei liberalai.

Ketvirtadienį Seimas sprendė ar pritarti 63 Seimo narių siūlymui surengti patariamąjį referendumą, kuriuo siekiama pakeisti Konstitucijoje įtvirtintą šeimos sampratą. 50 parlamentarų balsavus už, 35 - prieš, 6 susilaikius, teisininkų, žmogaus teisių aktyvistų kritikuota iniciatyva juda į priekį. Projektą svarstys Seimo komitetai.

Lietuvos politinėje darbotvarkėje vėl pasirodė iniciatyva, kuri kelia rimtų klausimų dėl valstybės krypties. 64 skirtingoms frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai siūlo kartu su 2027 metų savivaldos rinkimais surengti referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje, skelbia TV3.

Seimo Teisės departamento teisininkai kritiškai vertina grupės Seimo narių pasiūlymus priversti LRT propaguoti išskirtinai santuokinę šeimą.

Vytauto Sinicos projektas, kurį patvirtinus būtų panaikinta baudžiamoji atsakomybė už neapykantos kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės. Už išbraukimą pasisakė 77 Seimo nariai, prieš buvo 20, 7 susilaikė.

Seimo kanceliarijos teisės departamento teisininkai įvertino „valstiečių“, „Nemuno aušros“, „lenkų“ ir „Demokratų vardan Lietuvos“ Seimo narių siūlymus, kuriai norima apeiti Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir įpareigoti švietimo įstaigas propaguoti tik santuokinę šeimą. „Švietimo politika turėtų būti orientuota į vienodą visų vaikų apsaugą ir jų savivertės ugdymą, nepriklausomai nuo šeimos, kurioje vaikas auga modelio, socialinės ar finansinės padėties“, - teigia teisininkai.