„Kai man buvo 16-a, mano mama kambaryje užtiko mane su vaikinu. Tą dieną ji mane išvarė iš namų. Nusiuntė į kalėjimą už homoseksualumą. Mano šalyje tai nėra toleruojama, tai neteisėta, uždrausta įstatymo – Kamerūne už tai baudžama nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Aš kalėjau aštuonis mėnesius. Žmonės ten žudosi, aš pats daug kartų bandžiau nusižudyti, nes visuomet jaučiau, kad esu kitoks. Buvau sumuštas, kai man teko nakvoti gatvėje. Keturi vyrai mane sumušė ir išprievartavo. Iki šiol turiu randų ant kūno“, – LRT RADIJUI pasakojo Tsafakas.

Klausimai šiek tiek glumino, bet neturėjau pasirinkimo, išklojau jiems apie save viską

„Jie klausė manęs apie mano seksualinę orientaciją, apie LGBT padėtį Kamerūne. Klausė, ar turiu vaikiną, kiek laiko praleidau Kamerūne, ar buvau sumuštas dėl savo homoseksualumo. Nuo vaikystės turiu tik vieną vaikiną. Jie taip pat manęs klausė, nuo kada toks jaučiuosi. Toks jaučiuosi nuo 12-os metų. Klausimai šiek tiek glumino, bet neturėjau pasirinkimo, išklojau jiems apie save viską“, – kalbėjo Tsafakas.

Šiuo metu Tsafako prieglobsčio prašymas svarstomas, tokių kaip jis Medininkų migrantų centre yra dar 45, tačiau Migracijos departamentas iki šiol nepatenkino nė vieno jų prašymo. Tsafakas sako, kad sektorių, kuriame šiuo metu gyvena, kasdien pasiekia liūdnos žinios: atmesta, atmesta, atmesta.

Tvarką ir klausimus, pagal kuriuos sprendžiama, ar prieglobsčio prašytojas tikrai homoseksualus ir dėl to jam gresia pavojus kilmės šalyje, kritikuoja LGBT bendruomenės aktyvistai ir nevyriausybinės organizacijos. Žmogaus teisių apžvalgininkas Simonas Bartulis sako įžvelgiantis departamento norą nepriimti kiek įmanoma daugiau prieglobsčio prašymų.

Daugiau LRT.