„Dauguma ES šalių nedėjo daug pastangų, kad išspręstų pagrįstus teisinės valstybės užtikrinimo klausimus, leido nešalinti esamų trūkumų arba netgi pablogino padėtį visose vertinamose srityse“, – teigia Berlyne įsikūrusi Europos NVO skėtinė organizacija „Liberties“.

Ataskaitoje teigiama, kad Vengrija ir Lenkija tebėra „didžiausios teisės viršenybės pažeidėjos“. Pastebima, kad už tai, jog pranešė apie korupciją, eilėje šalių žmonės buvo persekiojami sukuriant jiems fiktyvius kaltinamus. Tai stebėta Bulgarijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje.

Italijoje ir Švedijoje, kur kraštutinės dešinės partijos buvo išrinktos į valdžią 2022 metais, gresia tapti autoritarinėmis. Šalyse „padaugėjo retorinių išpuolių prieš NVO ir žiniasklaidą“, teigiama ataskaitoje ir priduriama, kad „šios šalys turi stiprias nepriklausomas institucijas, kurios trumpuoju laikotarpiu neleidžia pereiti prie autoritarizmo“.

Kita vertus, demokratijos užtikrinimas gali judėti ir teigiama kryptimi. Čia pateikiamas Slovėnijos pavyzdys.

„ES ir valstybės narės turi padaryti daugiau, kad sustabdytų ar sulėtintų neigiamas tendencijas ar net pakeistų stagnaciją visose įvertintose teisinės valstybės dimensijose“, – EUobserver sakė „Liberties“ vykdomasis direktorius Balazs Denes.

Ataskaitoje kritikos pažerta ir Lietuvai - daugiausia dviejose srityse. Pabrėžiama, kad Lietuvos valdžia nesiėmė „jokių reikšmingų teisinių žingsnių“, „kurie pagerintų žurnalistų prieigą prie visuomenei svarbios informacijos“.

Taip pat sakoma, jog nors Lietuva laikėsi atvirų durų politikos Ukrainos pabėgėliams, bėgantiems nuo karo, ji ėmėsi atstūmimo taktikos kitų pabėgėlių atžvilgiu. Jau patekusiems į Lietuvos teritoriją migrantams buvo nepagrįstai apribota judėjimo laisvė.