11:45–13:00 val. vyks diskusija „Patyčios ir neapykantos kalba: skirtumai, sąsajos ir žala“. Patyčios savaime nėra neapykantos kalba, bet jos gali tokia tapti arba nesulaukus tinkamos reakcijos plisti toliau. Todėl ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokią kalbą vartoja moksleiviai ir jaunimas, kada jų leksika gali peržengti teisėtumo ir saviraiškos laisvės ribas ar net tapti tiesioginiais veiksmais prieš kitus. Diskusijos organizatoriai įsitikinę, kad neapykantos kalbos prevencijos klausimo iš patyčių perspektyvos kėlimas, nors ir nėra tipinis, gali atnešti naudos siekiant užtikrinti pažeidžiamų socialinių grupių apsaugą.

15:15–16:30 val. vyks diskusija „Teisėsauga prieš neapykantą: praktika ir galimi pokyčiai sistemoje“. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) bendradarbiaudama su tarnyba inicijavo tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, su kokiomis problemomis tirdamos neapykanta motyvuotas veikas susiduria policija ir prokuratūra. Šie iššūkiai ir bus analizuojami diskusijoje. Ekspertai taip pat aptars virtualaus patrulio poveikį, kokią pagalbą gauna apie galimas neapykantos veikas policijai pranešę asmenys bei ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Norvegijos teisėsaugos.

16:45–18:00 val. vyks diskusija „Kodėl „nėra“ neapykantos nusikaltimų prieš asmenis su negalia?“. Diskusijoje dalyvausiančios ekspertės iš Norvegijos ir Jungtinės Karalystės pabrėžia, kad neapykantos nusikaltimai prieš asmenis su negalia dažnai yra neatpažįstami. Tokie nusikaltimai yra specifiški, todėl ypač svarbu žinoti, kuo jie išsiskiria iš neapykantos nusikaltimų, nukreiptų prieš kitas socialines grupes. Šalies viešojoje erdvėje trūksta pokalbių šia tema, todėl organizatoriai viliasi, kad teisėsaugos ir vietos aktyvisčių įžvalgos paskatins pokyčius įtvirtinant žmonių su negalia orumą ginančias praktikas.

Diskusijos organizuojamos tarnybai bendradarbiaujant su Norvegijos Karalystės ambasada. Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė džiaugiasi bendru indėliu siekiant aktualizuoti viešai reiškiamos neapykantos keliamą pavojų, jos sąsajas su diskriminacija. „Kviesdami įvairių sričių ekspertus ir ekspertes viliamės, kad jų įžvalgos bei siūlymai bus ne tik išgirsti, bet ir pritaikomi praktikoje. Ir nors tarnyba tiesiogiai netiria nukentėjusių nuo neapykantos nusikaltimų skundų, džiaugiuosi, kad galime prisidėti šviesdami visuomenę apie šio reiškinio ypatumus“, – sako ji.

Pasak Norvegijos Karalystės ambasadoriaus Ole T. Horpestado, Lietuvos ir Norvegijos institucijos jau yra sukaupusios ilgametę bendradarbiavimo patirtį. „Turbūt nėra srities, kurioje nebūtume užmezgę glaudžių ryšių. Norvegijos parama, skirta žalios, konkurencijos ir įtraukios Europos kūrimui, stipriai prisidėjo prie santykių tarp mūsų šalių stiprinimo. Žmogaus teisių įtvirtinimas yra vienas Norvegijos politikos prioritetų. Jau daug metų remiame žmogaus teisių stiprinimo iniciatyvas Lietuvoje. Manome, kad pagarba žmogaus teisėms yra neatsiejama nuo tvarios demokratinės visuomenės raidos. Tuo pačiu, žmogaus teisės yra nedalomos: negalime pasirinkti, kurias gerbti, o kurių ne. Būtent todėl Norvegijos ambasada siekia prisidėti prie pastangų kurti Lietuvą, kurioje būtų gera visiems“, – sako jo ekscelencija.

Diskusijose dalyvaus „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis, ŽEIT ekspertė Aliona Gaidarovič, policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas, Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, žmonių su negalia teisių aktyvistės Rūta Kupčinskaitė ir Irma Jokštytė, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška bei kiti ekspertai.

NŽTF vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius).

Žiūrovai, norintys renginyje dalyvauti gyvai, privalo užsiregistruoti. Siekiant užtikrinti dalyvių saugumą nuo COVID-19, vietų skaičius yra apribotas. Registracijos anketą galima rasti čia. Diskusijas bus galima stebėti ir nuotoliniu būdu, renginio dieną tiesiog atsivėrus NŽTF interneto svetainę „Nztf.lt“ (registracijos nereikia) arba portale www.lrt.lt Atvykstantys su savimi privalo turėti medicininę veidą dengiančią kaukę, Galimybių pasą ir tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pranešimas parengtas įgyvendinant projektą „#HATEFREE: stiprinant dvišalį Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimą neapykantos kalbos prevencijos ir lygių galimybių sklaidos srityse“. Projektą „#HATEFREE“ finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.