Dalinamės mūsų skaitytojo laišku. Jei ir tu nori papasakoti savo istoriją - atsiųsk ją el. pašto adresu info@gayline.lt.

„Rašau jums, nes noriu pasidalinti savo istorija ir patarti kitiems kaip susidoroti su nusivylimu. Kai prisipažinau savo tėčiui, kad esu lesbietė, jo reakcija buvo netikėta ir skaudi – jis mane atstūmė. Tuo momentu jaučiausi priblokšta ir nesuprasta, bet netrukus pradėjau suvokti, kad tai nėra pasaulio pabaiga. Man tai nerūpi tiek, kiek galbūt jis norėtų, kad rūpėtų.

Savo seksualinę orientaciją priėmiau prieš keletą metų, ir tai buvo didelis žingsnis mano gyvenime. Atradusi save, pajutau didelį palengvėjimą ir vidinę ramybę. Supratau, kad tai kas esu nepriklauso nuo kitų nuomonės.

Nors tėtis nenori manęs matyti, likusi šeima ir draugai mane palaiko. Jų meilė ir supratimas suteikia jėgų ir stiprina mano pasitikėjimą savimi. Jie man priminė, kad esu verta meilės ir pagarbos tokia, kokia esu. Jų palaikymas yra neįkainojamas.

Gyvenimas yra per trumpas, kad gyventume bandydami įtikti kitiems. Supratau, kad svarbiausia yra mylėti save. Tai, kad mano tėtis negali priimti mano orientacijos, yra jo problema, o ne mano. Aš esu tokia, kokia esu.

Pasirinkau susitelkti į pozityvius dalykus savo gyvenime. Yra tiek daug gražių akimirkų, kurių nevalia praleisti dėl neigiamų reakcijų. Aš džiaugiuosi kiekviena diena, kurios metu galiu būti savimi ir būti apsupta mylinčių žmonių.

Mano tėčio atstūmimas dėl mano seksualinės orientacijos yra tik vienas iš gyvenimo išbandymų. Tai, kad jis nesugeba priimti mano prigimties, nereiškia, kad aš turiu jaustis menkesnė ar mažiau verta. Aš nusprendžiau nebesirūpinti tuo, ką mano tėtis mano apie mane, ir susitelkti į aplinkinius, kuriems aš iš tiesų rūpiu“.