Aktyvistas iš Austrijos Max Schrems padavė ieškinį prieš socialinių tinklų milžinę dėl beveik dešimtmetį matytų reklamų socialiniuose tinkluose, kurios buvo susijusios su jo seksualine orientacija. Jis teigė, kad bendrovė pažeidė ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

Vyras bandė įrodyti, kad „Meta“ gali nustatyti vartotojų seksualinę orientaciją iš jų elgesio internete, net jei jie to nenurodo savo profiliuose. Bylinėjimasis Austrijoje nebuvo sėkmingas, todėl vyras siekė, kad šį atvejį svarstytų Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Pastarasis atmetė Austrijos teismų sprendimuose vardytus argumentus ir pripažino, kad vyras yra teisus.

„Tai, kad ponas Maximilian Schrems viešos viešos diskusijos proga padarė pareiškimą apie savo seksualinę orientaciją, nesuteikia teisės internetinio socialinio tinklo platformos operatoriui tvarkyti su jo seksualine orientacija susijusius duomenis gautus už tos platformos ribų, siekiant tuos duomenis apibendrinti ir analizuoti, siekiant pasiūlyti tik jam pritaikytą reklamą“, – teigiama nutartyje.

Teismas taip pat nusprendė, kad asmens duomenys negali būti „apibendrinami, analizuojami ir tvarkomi tikslinės reklamos tikslais neribotą laiką“ ir neskirstant kokie duomenys renkami.

Matt Pollard, „Meta“ atstovas spaudai, sakė, kad bendrovė peržiūrės sprendimą ir jį įvertins. „Meta labai rimtai žiūri į privatumą ir investavo daugiau nei 5 milijardus eurų, kad privatumas būtų visų mūsų produktų pagrindas. Kiekvienas „Facebook“ naudotojas turi prieigą prie daugybės nustatymų ir įrankių, leidžiančių žmonėms valdyti, kaip naudojame jų informaciją“, – sakė jis.

Tuo metu Max Schrems advokatė Katharina Raabe-Stuppnig pabrėžė, kad ši byla parodo didėjančią problemą: „Meta iš esmės jau 20 metų renka didžiulį kiekį duomenų apie vartotojus ir jis auga kiekvieną dieną. Tačiau ES teisės aktai reikalauja „duomenų rinkimo mažinimo“. Po šio sprendimo tik nedidelę „Meta“ duomenų dalį bus leidžiama naudoti reklamai, net jei naudotojai sutinka su reklamų gavimu.