– Kaip apibrėžtumėte lytiškumo ugdymą?

– Visapusiškas lytiškumo ugdymas – tai toks, kuris yra pritaikytas pagal amžių ir raidos etapą, todėl tinka ir jaunesniems vaikams. Mokslu grįstas lytiškumo ugdymas suteikia žinių apie kūno autonomiją, sutikimą, kas ir kada gali liesti, ir kitus dalykus, dėl kurių svarbos, matyt, sutiktų visi tėvai.

Pridėčiau, kad lytiškumo ugdymas yra išsamus, dėl ko žmonės linkę drovėtis. Vis dėlto net ir iš pažiūros „nepatogios“ temos – būtinos, nes žinios padeda apsaugoti nuo rizikingo elgesio, moko suteikti palaikymą bendraamžiams ir panašių dalykų. Lytiškai raštingi vaikai ir paaugliai paprastai patiria mažiau prievartos, nepagarbaus elgesio, homofobijos ir kitų neigiamų reiškinių.

– Dirbate kaip nepriklausoma konsultantė su tokiomis organizacijomis kaip Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras. Iš jūsų patirties, kokie veiksniai riboja žmogaus reprodukcines teises ir kokybišką lytiškumo ugdymą?

– Kokybiškam lytiškumo ugdymui labai dažnai kyla sunkumų – mokytojams trūksta kvalifikacijos, jie drovisi, o namuose jaunuoliai taip pat nebūtinai gauna informacijos, kuri nuramintų, leistų pasijausti saugiau ir užtikrinčiau. Net jei žmogus ir turi reikiamos informacijos, pavyzdžiui, supranta, kaip saugotis nuo lytiškai plintančių infekcijų, tačiau ne visur ir ne visada pakanka reikiamų priemonių ir paslaugų. Yra atvejų, kai atsisakoma suteikti reikiamą pagalbą, nes žmonės yra nesusituokę, nėra užtikrinama prieiga prie kontracepcijos.

Taip pat daugelyje šalių yra politinių, socialinių ir kultūrinių iššūkių, darančių įtaką valdžios sprendimams. Pavyzdžiui, buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė ribojimus, kurie draudė skirti mokesčių mokėtojų pinigus reprodukcinės sveikatos paslaugoms. Toks sprendimas ne tik ribojo galimybes nutraukti nėštumą, bet ir planuoti šeimą. Daug prieigos problemų iškyla tiems, kurie gauna mažesnes pajamas, taip pat matėme, kad koronaviruso pandemijos metu ne visos skubios ir būtinos reprodukcinės sveikatos paslaugos buvo tokiomis laikomos.

– Kaip COVID-19 pandemija paveikė lytiškumo ugdymą ir prieigą prie žmogaus reprodukcinių teisių?

– Dėl COVID-19 pacientų gausos nutrūko nuolatinis sveikatos paslaugų teikimas, dalis žmonių negalėjo gauti kontracepcijos, taip pat stebėjome išaugusį smurtą prieš moteris, nepageidaujamų nėštumų skaičių.

– Kaip apibūdintumėte kokybiško lytiškumo ugdymo poveikį visuomenei?

– Lytiškumo ugdymas pirmiausia turi aiškią naudą individui, bet kalbant apie visuomenę, kokybiškas ugdymas yra efektyvi prevencija prieš seksualinę prievartą, smurtą ir homofobiją. Gerėja tiek paauglių, tiek ir suaugusiųjų psichologinė būsena. Daugelis žmonių pateikia ekonominius argumentus, tokius kaip mažiau nepageidaujamų nėštumų ar prievartos sukeltos žalos – visa tai turi ekonominę naudą. Aš asmeniškai galbūt nelaikyčiau to pagrindiniu argumentu, tačiau, žinoma, skaičiai ir mažesnės išlaidos visada rūpi vyriausybėms ir politikams.

– Matyt, sutiksite, kad lytiškumo ugdymas nėra populiari, plačiai viešojoje erdvėje aptariama tema. Kaip, jūsų manymu, galėtume daugiau kalbėtis ir keisti dabartinę situaciją?

– Dėl didėjančios poliarizacijos, nenoro įsiklausyti pokalbiai apie lytiškumo ugdymą tampa iššūkiu daugelyje šalių. Manau, vienas dalykas, kuris tikrai atbaido ir išgąsdina žmones, yra žodis seksas. Nesiūlau jo vengti – taip tik prisidėsime prie stigmos, bet taip pat galima atrasti kitų būdų ar žodžių. Labai svarbu, jog žmonės suprastų, kad daugybė lytiškumo ugdyme aptariamų temų yra susijusios su bendrais tikslais, dėl kurių visi nesunkiai sutarsime. Pavyzdžiui, visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų saugūs. Tėvai, auginantys mergaites, ypač nerimauja dėl seksualinės prievartos rizikos. Lytiškumo ugdymas didina jaunuolių emocinį raštingumą ir padeda išvengti prievartos.

Daugiau 15min.