Šis atsiprašymas sulaukė plataus palaikymo ne tik tarp LGBTQ+ organizacijų, bet ir žmogaus teisių gynėjų. Kartu jis priminė klausimą, kuris aktualus ir Lietuvai – kodėl mūsų šalyje iki šiol nėra viešai įvertinta sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų institucijų atsakomybė už LGBTQ+ žmonių patirtą diskriminaciją?

„Tai buvo neteisinga“

Atvirame laiške laikinasis Vakarų Midlendo policijos vadovas Scottas Greenas pripažino, kad praeityje galioję įstatymai buvo naudojami diskriminuoti LGBTQ+ žmones, ypač gėjus ir biseksualius vyrus.

„Pripažįstu, kad įstatymai istoriškai buvo netinkamai naudojami siekiant persekioti LGBTQ+ bendruomenės narius. Tai sugriovė žmonių gyvenimus ir paliko ilgalaikių neigiamų pasekmių“, – rašė policijos vadovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad vien atsiprašymo nepakanka, tačiau tai yra svarbus žingsnis atkuriant pasitikėjimą tarp policijos ir bendruomenės. Pasak S. Greeno, per pirmuosius darbo mėnesius jis susitiko su LGBTQ+ bendruomenės atstovais ir išgirdo daugybę istorijų apie policijos veiksmų sukeltas traumas.

Atsiprašymo buvo siekiama ne vienerius metus

LGBTQ+ aktyvistai tokio žingsnio laukė ilgai. Birmingamo „Pride“ organizatoriai ne kartą buvo kreipęsi į ankstesnius policijos vadovus, tačiau jų prašymai viešai atsiprašyti buvo atmesti.

Tik šiemet policijos vadovybė pripažino, kad institucija turi moralinę pareigą įvardyti praeities klaidas ir atsiprašyti nukentėjusiųjų. Šį sprendimą pasveikino ir Vakarų Midlendo policijos bei nusikalstamumo komisaras Simonas Fosteris, pabrėžęs, kad pasitikėjimas negali būti atkurtas neįvardijus istorinių neteisybių.

Lietuvos istorija – taip pat skaudi

Nors Lietuvos istorinės aplinkybės buvo kitokios nei Jungtinėje Karalystėje, LGBTQ+ bendruomenės santykis su teisėsauga taip pat ilgą laiką buvo pažymėtas baime.

Sovietų Sąjungoje vyrų homoseksualūs santykiai buvo kriminalizuoti pagal baudžiamąjį įstatymą. Žmonės buvo tardomi, sekami, šantažuojami, atleidžiami iš darbo ar net įkalinami vien dėl savo seksualinės orientacijos. Tokia sistema kūrė baimę, kuri daugelio žmonių gyvenime išliko dar ilgai po nepriklausomybės atkūrimo.

Atkūrus nepriklausomybę 1990 m., dalis sovietmečiu dirbusių pareigūnų tęsė tarnybą naujai kuriamose Lietuvos teisėsaugos institucijose. Tačiau iki šiol nebuvo jokio oficialaus Lietuvos policijos ar valstybės institucijų pareiškimo, kuriuo būtų pripažinta sovietmečio represijų padaryta žala LGBTQ+ bendruomenei ar atsiprašyta už institucijų vaidmenį ją vykdant.

Atsiprašymas nėra vien simbolis

Žmogaus teisių ekspertai dažnai pabrėžia, kad tokie atsiprašymai nėra vien formalumas. Viešai pripažinus praeities klaidas, institucijos siunčia aiškią žinią, kad šiandien jų veiklos principai yra kitokie. Tai taip pat padeda stiprinti pasitikėjimą tarp bendruomenių ir valstybės institucijų, ypač tų žmonių, kurie dešimtmečius jautėsi nesaugūs kreiptis pagalbos.

Būtent tai savo laiške akcentavo ir Vakarų Midlendo policijos vadovas, pabrėžęs, kad policija nori būti institucija, į kurią kiekvienas žmogus gali kreiptis žinodamas, jog bus išklausytas ir gerbiamas.

Ar Lietuva kada nors paseks šiuo pavyzdžiu?

Pastaraisiais metais vis daugiau Europos valstybių institucijų viešai pripažįsta savo vaidmenį diskriminuojant LGBTQ+ žmones. Tokius atsiprašymus jau yra paskelbusios daugiau kaip dvi dešimtys Jungtinės Karalystės policijos pajėgų, o panašių iniciatyvų imasi ir kitų šalių institucijos.

Lietuvoje diskusija apie sovietmečio represijų poveikį LGBTQ+ bendruomenei vis dar vyksta gana fragmentiškai. Oficialaus istorinio įvertinimo iki šiol nėra. Todėl Vakarų Midlendo policijos atsiprašymas gali tapti ne tik svarbiu įvykiu Jungtinėje Karalystėje, bet ir priminimu Lietuvai, kad atviras praeities klaidų pripažinimas nėra silpnumo ženklas. Priešingai – tai vienas svarbiausių žingsnių kuriant pasitikėjimą tarp valstybės ir žmonių, kuriuos ji kadaise nesugebėjo apsaugoti.