Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tos pačios lyties porų partnerystės neįteisinimas prieštarauja Konstitucijai, o kol Seimas nėra nustatęs išsamios tvarkos, teisė į partnerystę gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą. Tačiau kai teismai pradėjo priimti sprendimus, įpareigojančius valstybę registruoti tos pačios lyties porų partnerystes, Teisingumo ministerija pasirinko ne jų įgyvendinimo, o ginčijimo kelią.

Kyla klausiamas ar Teisingumo institucijos paskirtis yra padėti žmogui įgyvendinti teises, ar versti jį dar kartą įrodinėti jas teismuose?

Pagrindinis siekis – kad niekam nereikėtų kreiptis į teismus

Martynas Norbutas šią situaciją vertina iš žmogaus, kuris pats ne vienerius metus susiduria su Lietuvos teisine sistema, perspektyvos. Su savo vyru Belgijoje susituokęs vyras jau yra kreipęsis į Lietuvos teismus dėl jų šeimos teisinio pripažinimo.

„Pagrindinis siekis turėtų būti toks, kad žmonėms apskritai nereikėtų kreiptis į teismus. Tol kol žmonės turės kovoti dėl akivaizdžių dalykų, tol jokio proveržio nėra“, - sako Martynas, atsakydamas į LRT klausimą ar Klaipėdos apygardos teismo sprendimas atmesti Teisingumo ministerijos apeliaciją siekiant neregistruoti užsienyje susituokusios moterų poros partnerystės yra proveržis.

Teismas kol kas yra vienintelis kelias poroms reikalauti savo šeimų pripažinimo. Ir net iškovojus pergales – sprendimai skundžiami, eikvojamas laikas ir valstybės lėšos bereikalingiems procesams.

Teisingumo ministerija nežada sustoti

Skelbiama, kad esama bent dvidešimt teismų sprendimų, kuriuos ministerija šiuo metu ginčija. „Šiandien esame atsidūrę tam tikroje teisinėje aklavietėje“, – LRT sako viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.

Jos teigimu, Konstitucinis Teismas panaikino lyčių skirtumo reikalavimą partnerystės institute, tačiau liko galiojanti Civilinio kodekso nuostata, kad partnerystė registruojama įstatymų nustatyta tvarka. Seime tokio įstatymo iki šiol nėra. Todėl, ministerijos aiškinimu, institucija pati negali savo iniciatyva sukurti naujo registro ar išplėsti esamų registrų funkcijų.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, europarlamentaras Dainius Žalimas kritiškai vertina tokius ministerijos atstovės pasisakymus. Jo vertinimu, kai Konstitucinis Teismas jau yra suformulavęs konstitucinę doktriną, o bendrosios kompetencijos teismai priima konkrečius sprendimus, valstybės institucijos turėtų juos vykdyti, o ne ieškoti būdų jų įgyvendinimą atidėti.

„Aš tai vertinu kaip homofobijos maskavimą ir nieko daugiau“, - apie Teisingumo ministerijos vojažus kalbėjo D. Žalimas. Jis pažymi, kad ministerija gali pakeisti Civilinės metrikacijos taisykles pati ir leisti minėtas partnerystes registruoti.

GayLine.LT primena, kad 2026 metų rugsėjį Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo dvi moterys buvo pripažintos partnerėmis, o valstybė įpareigota jų partnerystę įregistruoti.

Tačiau net ir po šio sprendimo Teisingumo ministerija neatmeta galimybės kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Ministerija teigia, kad įvertins tolesnių procesinių veiksmų poreikį ir, esant kasacijos pagrindams, spręs dėl kreipimosi.