partnerystė

„1938 vasario 16 - 2026 sausio 16“, - tokį įrašą po jo su Albinu nuotrauka socialiniame tinkle Facebook paskelbė Vitalius. Jo šeimos patirti išgyvenimai sukrėtė visą Lietuvą.  2024 m. vasarį LRT radijas paskelbė interviu, kuris nepaliko abejingų.

Briuselyje su savo mylimuoju susituokęs GayLine.LT redaktorius Kauno dienai sako, kad santuokos lygybė turėtų būti užtikrinta visiems Lietuvos žmonėms. Jis pabrėžia, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl partnerystės nekuria lygiateisiškumo ir jį tik dar kartą įtvirtina.

Lenkijos vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo pirmą kartą šalies istorijoje numatoma ribota teisinė apsauga tos pačios lyties poroms. Kaip praneša naujienų agentūra Reuters, siūlomas reguliavimas įveda vadinamas sambūvio sutartis – teisinį mechanizmą, leidžiantį dviem kartu gyvenantiems asmenims oficialiai apibrėžti dalį savo tarpusavio teisių ir pareigų.

Tiek Seime, tiek visuomenėje kilus protestams dėl skubos tvarka stumiamų pataisų susijusių su LRT, nuspęsta pataisas dėl partnerystės atidėti. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis teigia, kad tai daroma siekiant sutelkti balsus.

Kristīne Garina – Latvijos organizacijos „Mozaīka“ vadovė be užuolankų sako, kad konkrečių žmonių veiksmai ir teismų sprendimai privertė Latvijos parlamentą pagaliau imtis veiksmų įteisinant partnerystę. Ilgus metus buvo tikimasi politikų sąmoningumo – bet jo nesulaukus poros kreipėsi į teismus.

Teismai ir toliau įpareigoja Lietuvą užregistruoti dviejų asmenų sudarytas partnerystes. Nors nėra suteikiamas laikas tai padaryti ir sprendimai turi būti atlikti nedelsiant – deja mūsų šalis to nedaro ir teisinasi, kad tam nėra pritaikytos informacinės sistemos. Už šiuos darbus atsakinga Teisingumo ministrė informavo, kad sistema pradės veikti kitais metais.

Nacionalinės LGBT teisių asociacijos LGL teisininkė Monika Antanaitytė sako, kad politikai verčia žmones atlikti darbą, kuriam Seimo nariai buvo išrinkti. Vietoj to, kad priimti sprendimus dėl partnerystės – poros turi pačios rūpintis jų pripažinimu teismuose.

Latvijos parlamento vicepirmininkė Antoņina Ņenaševa teigia, kad jos šalis nors ir yra konservatyvi, galiausiai priėmė partnerystės įstatymą. Pasak jos, politikai bijodami palaikyti partnerystę dažnai pervertina galimą riziką – o realybėje žmonių gyvenimai pasikeičia, o politinis pasaulis nenugriūva. Priešingai – išsprendus klausimą jis dingsta iš politinių diskusijų lauko.

Gruodžio 8 dieną Tolerantiško Jaunimo Asociacija surengė tarptautinę nuotolinę diskusiją apie partnerystės ir šeimos teisių reguliavimą Baltijos šalyse. Renginyje dalyvavo politikai, teisininkai ir žmogaus teisių ekspertai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, aptarę skirtingus šalių kelius siekiant teisinio pripažinimo tos pačios lyties poroms. Vienas iš renginio pranešėjų – Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas dr. Laurynas Šedvydis – pristatė Lietuvos konstitucinį ir politinį kontekstą, pabrėždamas, kad partnerystės įteisinimas nėra politinė rizika, o neišvengiamas valstybės įsipareigojimas.

Pastaraisiais metais Lietuva, Latvija ir Estija pasirinko skirtingus, tačiau tarpusavyje susijusius kelius siekiant tos pačios lyties porų ir šeimų teisinio pripažinimo. Teisiniai procesai, politinė advokacija, partijų susitarimai ir nuoseklūs pilietinės visuomenės veiksmai tapo esminiais pokyčių varikliais, tačiau nuvedė prie skirtingų rezultatų. Estijoje tos pačios lyties asmenų šeimos gali sudaryti santuokas, Latvijoje – partnerystę, Lietuvoje kol kas – partnerystės registravimo siekti teismo keliu.