Spalio 30 dieną turėjęs prasidėti renginys buvo ruošiamas ne tik vietos žiūrovams. Pasak „The Guardian“, į Kiniją jau buvo atvykę keli tarptautiniai kino kūrėjai, kurių darbai buvo atrinkti į programą. Organizatoriai socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė atsiprašymą žiūrovams ir dalyviams. Jų pranešime nebuvo išsamiai išdėstyta, kokį oficialų teisinį pagrindą institucijos nurodė renginiui sustabdyti.

Žurnalistės Amy Hawkins surinkta informacija rodo, kad pastarosiomis savaitėmis festivalio rengėjai sulaukė pasikartojančių policijos skambučių. Tai žiniasklaidos nustatytos aplinkybės, o ne viešai paskelbtas Kinijos institucijų sprendimas su motyvais. Pekino viešojo saugumo biuro komentaro „The Guardian“ gauti nepavyko.

Festivalio istorija prasidėjo 2001 metais, kai jį įkūrė Pekino universiteto studentai. Per ketvirtį amžiaus jis tapo reta vieša erdve žiūrėti filmus apie LGBTQ+ gyvenimą ir po peržiūrų kalbėtis apie tai, kas kitur dažnai lieka nutylėta. Pernai festivalis sulaukė apie 200 savanorių paraiškų – keturis kartus daugiau nei 2024 metais. Šis skaičius rodo susidomėjimą, bet savaime neatskleidžia visų festivalio lankytojų skaičiaus.

Kodėl svarbūs ne vien filmai?

Kino festivalis nėra tik ekranas ir bilietas. Ypač ten, kur viešos diskusijos apie seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę ribojamos, peržiūra gali tapti reta galimybe sutikti panašios patirties žmonių. Tai vieta, kurioje žiūrovas supranta, kad jo gyvenimas nėra vien privati, nuo kitų slepiama istorija.

„Human Rights Watch“ Azijos padalinio vadovės pavaduotoja Maya Wang, kalbėdama „The Guardian“, šį įvykį siejo su griežtėjančia valstybės socialine ir ideologine kontrole. Pasak jos, spaudimą patiria tiek LGBTQ+ bendruomenės, tiek nepriklausomi kino kūrėjai. Šių dviejų grupių susitikimas festivalyje valdžios dėmesį tik sustiprina.

Šv. Andriejaus universiteto profesorius Hongwei Bao festivalį apibūdino kaip svarbų bendruomenės atsparumo simbolį. Jis perspėjo, kad renginio sustabdymas gali atgrasyti ir kitus nuo panašių iniciatyvų. Toks poveikis nebūtinai matomas iškart: kai organizatoriai ima abejoti, ar saugu kviesti žiūrovus, kai kurios idėjos net nepasiekia viešos programos.

Tai ne pirmas atvejis

Birželį Pekino Prancūzų institutas atšaukė LGBTQ+ tematikos filmų peržiūras, kurias buvo numatęs per „Pride“ mėnesį. „Human Rights Watch“ birželio 25 dienos pranešime rašė apie policijos vizitus, spaudimą kultūros įstaigoms ir LGBTQ+ turinio ribojimą socialiniuose tinkluose. Organizacija taip pat aprašė atvejus, kai buvo sustabdyti su bendruomene susiję „WeChat“ kanalai.

Tai leidžia spalio įvykį vertinti platesniame kontekste, bet nėra pagrindas teigti, kad visi atšaukimai buvo koordinuojami vieno nurodymo. Atskirų institucijų sprendimų dokumentai nėra viešai pateikti.

Kinijoje homoseksualumas dekriminalizuotas 1997 metais, bet tos pačios lyties santuokos nepripažįstamos. Teisinė padėtis ir visuomenės nuostatos nėra tas pats: dideliuose miestuose veikia LGBTQ+ bendruomenės, tačiau viešos iniciatyvos gali susidurti su valdžios apribojimais.