Mokslininkai: Po JAV prezidento rinkimų – nerimo pokyčiai LGBTQ+ bendruomenėje

Skaitymo laikas
2 minutes
Perskaityta

Mokslininkai: Po JAV prezidento rinkimų – nerimo pokyčiai LGBTQ+ bendruomenėje

Kategorija:
0 komentarų

Rinkimų rezultatai paskelbiami per vieną vakarą, bet jų poveikis žmonių savijautai gali tęstis gerokai ilgiau. Naujas JAV mokslininkų tyrimas atskleidžia nevienodą LGBTQ+ žmonių psichikos sveikatos vaizdą po 2024 metų prezidento rinkimų: daliai anksčiau rimtų simptomų neturėjusių žmonių nerimas ir kiti sunkumai sustiprėjo, o kai kurių jau anksčiau sunkumų patyrusių dalyvių rodikliai net šiek tiek pagerėjo.

Tyrimas paskelbtas žurnale „American Journal of Public Health“ 2026 metų lapkričio numeryje. Mokslininkai analizavo 2 150 LGBTQIA+ žmonių duomenis, surinktus prieš 2024 metų rinkimus ir po jų. Vertinti depresijos, nerimo ir potrauminio streso simptomai. Darbo autoriai – tarp jų Annesa Flentje ir Juno Obedin-Maliver – taikė ilgalaikio stebėjimo metodą, leidžiantį palyginti tų pačių žmonių būklės pokyčius.

Pradiniai duomenys buvo renkami nuo 2023 metų birželio iki 2024 metų gegužės, o vėlesni – nuo 2024 metų lapkričio iki 2025 metų liepos. Tokia tyrimo struktūra yra stipresnė už vienkartinę apklausą, nes galima matyti pokytį toje pačioje dalyvių grupėje, o ne vien palyginti skirtingus respondentus.

Netikėtas skirtumas

Tyrėjai nustatė, kad žmonėms, kurie iki rinkimų neturėjo kliniškai reikšmingų psichikos sveikatos simptomų, po rinkimų jų rodikliai pablogėjo. Kitoje grupėje – tarp jau anksčiau turėjusių ryškių simptomų – vidutiniai rodikliai pagerėjo, nors vis tiek išliko kliniškai reikšmingų sunkumų lygmenyje.

Tai nėra įrodymas, kad rinkimai vieniems žmonėms padėjo, o kitiems pakenkė. Skirtingos pradinės būklės grupės gali skirtis daugybe aplinkybių: pagalbos prieinamumu, socialine parama, ekonomine padėtimi ar tuo, kaip žmonės reaguoja į ilgalaikį stresą.

Translyčių žmonių patirtis

Ypač svarbus rezultatas susijęs su translyčiais ir kitų tapatybių žmonėmis. Tarp tų, kurie prieš rinkimus neturėjo kliniškai reikšmingų simptomų, nerimo ir potrauminio streso rodikliai pablogėjo labiau negu tarp cislyčių dalyvių. Cislyčiu vadinamas žmogus, kurio lytinė tapatybė atitinka jam gimus priskirtą lytį.

Šis skirtumas svarbus todėl, kad po rinkimų politinėje darbotvarkėje daug dėmesio skirta būtent translyčių žmonių teisėms. Vis dėlto mokslinis atsargumas būtinas: tyrimas tiesiogiai neįrodo, kuris konkretus politinis sprendimas ar pareiškimas paveikė konkretaus žmogaus savijautą.

Ką tai reiškia gydytojams?

Tyrimo autoriai pabrėžia praktinę išvadą: sveikatos priežiūros specialistai turėtų atkreipti dėmesį ir į tuos LGBTQ+ pacientus, kurie anksčiau neturėjo psichikos sveikatos problemų. Įprasta manyti, kad labiausiai pažeidžiami tie, kuriems pagalbos reikėjo ir anksčiau. Nauji duomenys primena, kad savijauta gali pasikeisti ir žmonėms, kurie ilgą laiką jautėsi stabiliai.

Mokslininkų naudotas fiksuotų efektų statistinis modelis leidžia atsižvelgti į tam tikras nekintančias kiekvieno dalyvio savybes. Pavyzdžiui, žmogaus gyvenimo istorija ar kai kurie ilgalaikiai socialiniai veiksniai gali turėti įtakos savijautai, bet jie nebūtinai pasikeičia tarp dviejų apklausų. Toks metodas padeda tiksliau vertinti pokyčius, nors ir nepanaikina visų galimų iškraipymų. Ypač svarbūs lieka veiksniai, kurie keičiasi tuo pačiu metu kaip politinė aplinka.

Šiame kontekste verta prisiminti, kad LGBTQ+ bendruomenė nėra vienalytė. Skirtingų žmonių gyvenimo sąlygos, šeimos palaikymas, galimybės gauti pagalbą ir patirtos diskriminacijos mastas labai skiriasi. Vienos bendros kreivės nepakanka visiems šiems skirtumams paaiškinti. Tyrimo išskirtos grupės padeda suprasti, kodėl vidutinis rezultatas kartais slepia priešingomis kryptimis judančias patirtis.